Sutrinka ašarų gamyba
„Jautrų akies paviršių nuo išorės veiksnių apsaugantys vokai mirksėdami sutepa akį lubrikantu ir padengia ašarų plėvele. Tačiau ją sudaro ne vien vanduo, tai – tam tikra emulsija, į kurią dar įeina riebalai ir baltymai (tam tikros gleivės). Todėl nors būnant atsimerkus ši plėvelė kiek garuoja, jei visos sudėtinės dalys kokybiškos, jų yra užtektinai, ji nėra per daug vandeninga ir apsaugo akies paviršių tiek nuo išsausėjimo, tiek nuo mikroorganizmų ir kitų žalingų veiksnių.
Tačiau jei dėl kažkokių priežasčių yra sutrikusi visų ar bent vieno komponento gamyba, atsiranda disbalansas ir žmogus gali jausti sausų akių sindromą“, – aiškino mikrochirurgas gydytojas oftalmologas Paulius Rudalevičius.
Varginami šio sindromo pacientai dažniausiai skundžiasi perštėjimu, raudonomis, pavargusiomis akimis, jausmu, lyg kas spaustų. Kitiems akis kaip tik labai ašaroja, nes kai nėra pakankamai riebalo, ašara nesutepa akies paviršiaus kaip reikia. Jei akis išsausėjusi, ašaros nepakanka, yra didesnė akies paviršiaus infekcijų, uždegimų – keratitų, keratokonjunktyvitų ir kt. – rizika.
Biuro darbuotojų virusas
Kodėl gali pradėti varginti sausų akių sindromas? P.Rudalevičius išskyrė tris pagrindines priežastis – tai išoriniai, vidiniai ir su amžiniais pakitimais susiję veiksniai. Kalbėdamas apie išorinius veiksnius pirmiausia dėmesį gydytojas atkreipė į darbo aplinką. „Jei dirbama ofise, mokykloje, universitete, ligoninėje, lėktuve, visur tokiose vietose yra švaru. Tačiau akies sausėjimui įtakos turi kondicionieriai, šildymas, patalpų rekuperavimas. Jei žmogus visą dieną sėdi prie kompiuterio, jis natūraliai būna ilgiau atsimerkęs. Taip jau nugaruoja turima plėvelė, o jei tiesiai virš galvos dar pučia ventiliatorius, nėra galimybės daryti pertraukas ir išeiti į gryną orą arba, priešingai, einama parūkyti, akys sausėja dar labiau.
Jau nekalbu apie nešvarią darbo aplinką, kur lydi dulkės, kitos medžiagos. Ilgainiui dirbant tokiomis sąlygomis išsivysto toksinė reakcija ir darbuotojai pradeda skųstis raudonomis, sausomis akimis. Jei žmogus dirba lauke, aukštai, stiprus vėjas nupučia tą ašarą. O jei jau yra koks ašarų plėvelės disbalansas, tai dar labiau sausina akį“, – aiškino gydytojas.
Jis pridūrė, kad sausų akių sindromą sukelti gali ir kontaktinių lęšių nešiojimas: „Yra pavieniai pacientai, kurie gali juos nešioti 10–20 metų ir viskas bus gerai. Tačiau dauguma yra tokių, kurie po 4–5 metų jų nebetoleruoja. Lęšis tiek mechaniškai pažeidžia akies paviršių, tiek dirgina patekęs dezinfektantas.“
Kalta ne tik aplinka
Gydytojas oftalmologas pabrėžė, jog neatsitiktinai daug tarp akių sausumu besiskundžiančių yra vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių. „Sulaukus tokio amžiaus neišvengiamai ima sausėti visos organizmo gleivinės, tarp jų – ir akies. Tad natūraliai tiek minėtųjų skysčių, tiek tinkamai ašarų plėvelei susidaryti reikiamų priedų išskyrimas yra nebe toks, koks buvo prie 20–30 metų. Tą ypač tą pajaučia moteris pomenopauziniu laikotarpiu. Taip pat su amžiumi žmonės vartoja vis daugiau vaistų. Yra įrodyta, kad tokie vaistai kaip antidepresantai, kraujospūdį reguliuojantys medikamentai, raminamieji per vidinius mechanizmus slopina gleivinių skereciją. Tai gali lemti ne tik amžius, bet ir gretutinė patologija, pavyzdžiui, cukrinis diabetas“, – vardijo specialistas.
Kaip padėti akims?
P.Rudalevičius pabrėžė, kad siekiant palengvinti simptomus pirmiausia reikėtų įvertinti kasdienę aplinką. „Jei yra galimybė, darbo vietoje pastatyti kažkokį drėkintuvą, pakeisti ventiliatoriaus kryptį. Jei darbo sąlygos optimalios, bet pojūčiai nedingsta, stengtis daryti pertraukas – 40 minučių dirbti ir nors penkias prasivaikščioti. Reikėtų vengti prirūkytų patalpų. Jei dirbama kenksmingomis sąlygomis, pagal galimybes naudoti apsaugines priemones. Akių sausumui atsiradus dėl paskirtų vaistų, vertėtų pasitarti su gydytoju“, – patarė specialistas.
Jei nemalonūs simptomai vis tiek nepraeina, neišvengiamai reikia dirbti tokioje aplinkoje, į pagalbą pasitelkiamos dirbtinės ašaros. „Jos yra praturtintos visomis reikiamomis medžiagomis – tiek lipidais, tiek baltymais, tiek vandeniu. Vienam pacientui savijautai pagerinti jų pakaks lašinti kartą per dieną, kitam – tris kartus. Jei sausumas vargina net nakties metu, yra naudojama dirbtinė ašara – gelis, suteikiantis ilgesnį efektą. Priemonių yra įvairiausių formų, tik labai svarbu rinktis dirbtines ašaras be konservantų“, – patarė jis ir pridūrė, jog esant poreikiui, kai ašaras lašintis nepatogu, atliekamos ir procedūros, kai į apatinį ašarų kanaliuką įkišamas sterilus mikroskopinis kamštukas.
„Jei paprasti akių lašai nepadeda, visgi reiktų pasirodyti pas gydytoją, nustatyti, kokio tikslai akies komponento labiausiai trūksta. Nuo to priklausys ir gydymo taktika. Yra ir specialūs vaistai, kurie gydo lėtinį sausos akies sindromą. Tačiau tai skiriama sunkiai sergantiems pacientams, kurie negali atmerkti voko“, – sakė P.Rudalevičius.
Verta žinoti
- Savo vietą stiprinant akis užima ir mityba. Omega 3 riebalų rūgštys, patekusios į organizmą praturtina nuosavo riebalo gamybą.
- Nuo sausų akių gelbėja šilti vakare dedami kompresai ant vokų. Kai sušyla vokai, truputį labiau atsiveria riebalus išskiriančios liaukutės, atsiranda akies sutepimas.
- Nuolatinis dirgiklis ir gleivinių sekreciją slopinantis įprotis – rūkymas. Jis, įrodyta, turi įtakos labai daug akių patologijų – kataraktai, glaukomai, amžinės geltonosios dėmės degeneracijai.