„Visa laimė, kad tą darinį buvo įmanoma pašalinti lazeriu. Kiek pakentėjau, o dabar jau kurį laiką gyvenu kaip gyvenusi. Aišku, akmenys vėl susidarė, bet šįkart jau mažesni. Tik ėmiau labiau žiūrėti, ką valgau“, - pasakoja moteris.
Galvojo, kad apendicitas
„Vieną vasarą man kelis kartus užėjo tokie skausmo priepuoliai, kad nežinojau net ką daryti. Iš pradžių gydytojai galvojo, kad tai – apendicitas. Net buvo pradėję mane ruošti operacijai, tačiau jaučiau, kad ne tokia mano diagnozė“, - prisimena vilnietė Daiva.
Paklausta, ko galiausiai ėmėsi, sužinojusi tikrąją diagnozę, moteris šypsosi: „Džiaugiuosi, kad akmenukus inkstuose tuomet man pašalino lazeriu. Kai nueini į operacinę, gydytojai suleidžia nuskausminamųjų, nusivelki nuoga, tada guldo didelėje vonioje į vandenį ir su lazeriu kaip duoda per tą vietą, kur tie akmenys... Taip juos ir suskaldo.“
Pačių smūgių stiprumas ir skaldymo trukmė, pasak moters, priklauso nuo akmenų dydžio ir vietos. „Sako, kad vieni pacientai nieko nejaučia, tačiau manyje akmenų buvo nemažai. Juos skaldė ilgai ir skausmingai. Sukandusi dantis tyliai verkiau“, - procedūrą prisimena Daiva.
Pataria nebijoti
Po procedūros Daiva išleista į namus. Tik nuo nuskausminamųjų galva kiek svaigo. „Plaukiojau gal kokią valandą, nuskausminamųjų leido net penkias dozes, daugiau nebuvo galima“, - potyrius po akmenų šalinimo pasakoja moteris.
Tačiau kitiems ji pataria nebijoti ir rūpintis, kad liga neatsinaujintų. „Kiekvienam gi kitaip. O po skaldymo, aišku, reikia keisti mitybą, nes nežinai, nuo ko tie akmenys susikaups. Pavyzdžiui, skaičiau, kad negalima valgyti rūgštynių ir rabarbarų“, - pataria Daiva.
Akmenys vėl kaupiasi
Po procedūros moteris grįžo prie įprastinio gyvenimo būdo, o neseniai paaiškėjo, kad inkstuose akmenų susidarė ir vėl.
„Tačiau jie maži. Kai buvau pas gydytojus, šie sakė, kad taip galiu gyventi visą gyvenimą, bet tuo niekada negali būti tikras. Blogai tai, kad stringa mano inkstų veikla - jie nebesugeba atlikti savo funkcijų. Gydytojai aiškino, kad mano organizme yra nuodingų nuosėdų, kurių organizmas nesugeba iš kūno pašalinti su šlapimu. Dėl to labiausiai kalta medžiagų apykaita. Liūdna, aišku, bet ką darysi...“, - atsidūsta Daiva.
Interviu
Tai, ką jaučia inkstų ir šlapimo takų akmenlige sergantys pacientai, yra patyręs ir Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas Tonaras Bekeris. Tiesa, jam operacijos neprireikė – akmuo iš organizmo pašalintas medikamentų pagalba.
„Naktinio budėjimo metu skausmas suėmė, slaugytoja prijungė lašinę infuziją, to ir pakako, kad akmenukas pasišalintų“, – prisimena gydytojas.
Su juo kalbame apie inkstų ir šlapimo takų akmenų skaldymą lazeriu.
– Ar seniai akmenligei gydyti taikomos lazerinės procedūros?
– Ši procedūra nėra nauja. Pradėta atlikti beveik prieš trisdešimt, Lietuvoje – prieš šešiolika metų. Ekstrakorporinės litotripsijos metodas taikomas gana plačiai. Aparatų šioms procedūroms atlikti šiuo metu yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
– Toks gydymo metodas, spėju, kur kas geresnis nei atviros operacijos.
– Iš tiesų. Nereikia daryti pjūvių, invazinių tyrimų, procedūrų, bendrinės narkozės. Aparatai akmenims šalinti lazeriu yra įvairūs – elektromaknetiniai, piezoelektriniai, hidrodinaminiai, bet jų veikimo principas panašus, o tikslas tas pats – suskaldyti organizme susikaupusius akmenis, paversti juos į smulkius gabalėlius ar net dulkes. Žinoma, yra tam tikrų apribojimų.
– Norite pasakyti, kad ne visais atvejais galima taikyti lazerinę procedūrą?
– Taikyti ekstrakorporinės litotripsijos metodą pradedame tuomet, kai organizme esantys akmenukai yra bent penkių milimetrų dydžio. Mažesniems tai netikslinga, mat jie gali pasišalinti patys. Didžiausi akmenys, kuriuos galima suskaldyti lazeriu – dviejų centimetrų dydžio. Didesni akmenys gydomi kitais metodais. Taikoma perkutaninė litotripsija.
– Kokie lazerinio akmenų skaldymo rezultatai?
– Tai priklauso nuo akmens sudėties, jo kietumo. Apie šeši procentai akmenų apskritai nepasiduoda ekstrakorporinės litotripsijos metodo pritaikymui. Tuomet gali būti taikomas ir chirurginis metodas, kai tenka atverti šlapimo takus ar inkstą ir pašalinti akmenį. Žinoma, procedūros sėkmė priklauso ir nuo akmens dydžio.
Kuo didesnis akmuo, tuo reikia daugiau energijos, kartais būtina procedūrą ir pakartoti. Po vienos lazerinės procedūros, jei akmuo iki centimetro dydžio, rezultatai būna geri – akmuo suskyla iki devyniasdešimt procentų. Jei akmuo didesnis, tuomet rezultatai menkesni – nuo penkiasdešimt penkių iki septyniasdešimt procentų.
– Komplikacijų po procedūros gali būti?
– Pasitaiko. Pavyzdžiui, akmenukas sukyla ne visiškai smulkiai, tuomet gabalėlis užstringa šlapimo takuose, juos užkemša, žmogui skauda, gali prasidėti kraujavimas arba net kilti uždegimas. Žinoma, jų tam tikromis priemonėmis galima iš dalies išvengti, bet ne visuomet pavyksta.
– Dėl kokių priežasčių inkstuose susidaro akmenys?
– Tai – medžiagų apykaitos sutrikimo pasekmė, galinti atsirasti dėl mitybos, skysčių suvartojimo įpročių. Reikia įvertinti, ar jis vartoja pakankamai skysčių, ar dirba fizinį darbą, dėl kurio prakaituoja. Jei skysčių vartojama nepakankamai, sutrinka medžiagų apykaita, taip pat ir kepenų bei inkstų funkcija.
Pavyzdžiui, kai kur vanduo turi daug kalkių. Jo vartojimas gali padidinti riziką sirgti inkstų akmenlige. Anksčiau skaičiuota, kad Lietuvoje šia liga daugiausiai sergama Akmenės rajone, sutapimas tas, kad būtent ten gruntiniame vandenyje yra didelis procentas kalkių.