Žemė išslysta iš po kojų
„Onkologinė liga nėra nuosprendis, tai tik gyvenimo tarpsnis, kartais net priverčiantis perdėlioti gyvenimo prioritetus“, – teigė Kretingoje gyvenantis Almantas, šiuo metu tapęs savanoriu onkologinių ligonių gidu POLA (Pagalbos onkologinių ligonių asociacija) organizacijoje ir padedantis jiems eiti onkologinės ligos keliu.
„Visuomenėje apie onkologinius ligonius, jų likimus dažniausiai girdime liūdnas pasekmes, o apie pasveikimo atvejus kalbama labai mažai. Apie žmones, įveikusius vėžį, tėra vienetai istorijų, nes pasveikusieji tiesiog neišdrįsta apie tai kalbėti viešai. Išgirdus vėžio diagnozę dažnas prilyginame tai „bilietui“ į aną pasaulį. Nors manoji istorija pozityvi, dauguma žmonių, sužinoję onkologinės ligos diagnozę, ją slepia, nes ji sukelia baimės, o gal net gėdos ar pasmerktojo jausmą“, – kalbėjo Almantas, pridūręs, kad ligos nepasirinksi – ja susirgti gali bet kurio amžiaus, profesijos ar luomo žmogus.
Ši liga, anot pašnekovo, tiek ligoniui, tiek jo artimiesiems sukelia tik rūpesčius, liūdnas mintis, galbūt todėl ne visi išdrįsta pasisakyti ja susirgę, ypač, kai šioji užprogramuoja baimę, nežinią, skausmą.
„Sužinojus onkologinę diagnozę dažnam iš po kojų išslysta žemė, labai sunku būna pranešti artimiesiems, o dar sunkiau būna jiems ją išgirsti. Jei pats dar gali save suvaldyti, tai pranešdamas artimiesiems kartu jiems tarsi perduodi skausmo ir nežinios naštą. Jų reakcija visada būna skausminga, todėl tuo metu turi būti stiprus pats, rodyti pasitikėjimą savimi ir būti pasirengęs nuraminti namiškius, o ne laukti jų paguodos“, – kalbėjo kretingiškis, tarp savo likimo draugų turintis ir tokių, kurie ligą slepia nuo vaikų ar tėvų, nenorėdami sukelti jiems skausmo ir sielvarto.
Suvokti, kas yra vėžys
Pasakodamas apie ligos pradžią, Almantas paminėjo, kad, pajutęs rimtus ligos simptomus, dar kurį laiką delsė kreiptis į gydytojus, o tai turėjo įtakos ir gydymo planui. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo lengvesnis gydymas, tačiau ir III ar IV stadija taip pat dar nėra nuosprendis, tik gydymo algoritmas bus kitoks ir reikės daugiau paties ligonio pastangų.
„Sužinojus diagnozę, žmogaus gyvenime daug kas keičiasi, paveiktas šios ligos tampi kitoks. Suvokimas, kad tavo ligos atveju statistinis išgyvenimas 1 iš 2, priverčia rimtai susimąstyti. Imi ieškoti pagalbos visur, kur tik įmanoma. Ieškojau informacijos internete, skaičiau knygas apie vėžio gydymą, apie mitybą sergant onkologine liga, pasveikusiųjų istorijas ir kalbėdamasis su jais. Taip supratau, kas yra vėžys ir kaip su juo reikia kovoti. Asmeniškai pats tuo metu priimdavau visų pagalbą, bet tuo pačiu jau ir pats vertindavau, ar tai teisinga, ar man priimtina, ar tikrai viskas man tinka“, – pasakojo Almantas, tarp kurio draugų, giminių yra ir neįveikusių vėžio.
Prisimindamas jų gyvenimą ir kovą su liga, pašnekovas dabar supranta, kad tai, ką jie tuo metu darė, kardinaliai skyrėsi nuo to, ką jis pats darė gydydamasis, todėl jį vis aplanko mintis, kad, jei jam ši liga būtų buvusi nustatyta anksčiau ir jis, turėdamas tiek žinių bei asmeninės patirties, galbūt būtų galėjęs jiems padėti.
Ieškodamas informacijos apie vėžio gydymą, kretingiškis sužinojo apie organizaciją POLA. „Tai plataus veiklos baro organizacija, dirbanti dėl visų onkologinių ligonių gerovės. Dirbantys joje visi yra paliesti šios ligos arba turintys sergančių artimųjų“, – Almantas sakė iš pradžių buvęs tik šios organizacijos narys, vėliau, buriant savanorių – ligonių gidų komandą, tapęs šios komandos dalimi. Tai – pirmieji onkologinių ligonių gidai Lietuvoje, iš viso jų – apie 60.
Paklaustas, kas paskatino tapti tokiu gidu, Almantas tvirtino, kad pirmiausia tai jo paties greita pasveikimo istorija ir noras padėti šios ligos užkluptiems žmonėms. „Mano greitas pasveikimas nustebino net pačią gydytoją. Jos pasakymas, kad tokiais atvejais mes paprastai klausiame savo pacientų, ką jūs dar darėte patys, tik sustiprino mano pasitikėjimą savimi“, – kalbėjo onkologinę ligą įveikęs kretingiškis.
Pacientų gidas – asmeninės patirties savanoris
„Ar reikalingi ligonių gidai, ar sulaukiame besikreipiančių? Vienareikšmiškai – taip. Nors pacientų gidų veiklai dar tik pusantrų metų, bet skambučių tikrai sulaukiame. Klausimai būna įvairiausi – apie ligos simptomus, gydymo eigą, pagalbą sergančiam artimajam ir panašiai. Esu sulaukęs skambučių ir iš užsienio lietuvių, o labiausiai nustebau, kai paskambino gydytojas, ne onkologas, kuris, išgirdęs tokią pačią diagnozę kaip mano, norėjo išsikalbėti, pasitarti, sužinoti daugiau apie ligą ir gydymo eigą iš tą jau patyrusio“, – kalbėdamas apie žmones, su kuriais tenka bendrauti, jiems padėti šios ligos kelyje, pasakojo Almantas, pridūręs, kad daugiausia sulaukia vienkartinių skambučių, o su kai kuriais yra užsimezgę ir glaudesni ryšiai.
„Turbūt nėra buvę trumpesnio pokalbio negu pusvalandis, bet dažniausiai pokalbiui neužtenka ir valandos. Sergančiajam lengviausia išsikalbėti, pasitarti su nepažįstamais ir jau praėjusiais ar dar tebeeinančiais šios klastingos ligos keliu. Tam ir esame mes – ligonių gidai“, – savo patirtimi dalinosi onkologiniams pacientams padedantis savanoris.
Priešą reikia marinti badu
Paklaustas, kas svarbiausia yra gydantis onkologinę ligą, Almantas paneigė vis dar girdimą pasakymą, kad „vėžio neįveiksi – kad galėtum ramiai gyventi reikia su juo susidraugauti“.
„Prieš vėžį reikia kovoti visomis įmanomomis priemonėmis, jis – priešas, tikrai ne draugas“, – atviravo Almantas, susikūręs asmeninę kovos su vėžiu schemą ir ją parodęs savo gydytojai. Vaistai, chemoterapija, švitinimas, operacijos – visa tai duoda medicina, o visa kita turi atlikti pats sergantysis. Kelionė su vėžiu – tai tarsi kelionė dviejų eismo juostų keliu: viena juosta – medicininis gydymas, kita – paties ligonio pastangos, t. y. sveika ir tinkama mityba, aktyvus judėjimas, grynas oras, pozityvi emocija ir kiti dalykai. Tokios bendros gydytojo ir paciento pastangos duoda norimą ir laukiamą gydymo rezultatą.
Pavyzdžiui, aš per gydymą buvau numetęs apie 15–18 kg svorio, bet ne todėl, kad vėžys mane „graužė“ – aš pats marinau vėžį badu, pasirinkęs sveiką mitybą ir atsisakęs maisto, kuriuo minta vėžys: cukraus, produktų su pridėtiniu cukrumi ir produktų, iš kurių virškinimo metu gaminasi cukrus, kai kurių kitų produktų. Tuo metu valgiau daugiau daržovių, bėgiojau krosą, važinėjau dviračiu ir t. t.“, – praėjęs visą gydymosi kursą ir pasikalbėjęs su vėžį išsigydžiusiais žmonėmis, pasakojo Almantas, šiuo metu savąja patirtimi besidalinantis su kitais.
Atvirumas padeda sveikti
Pasveikęs Almantas pritaria minčiai, kad atvirumas, noras išsikalbėti apie ligą padeda pacientui sveikti, nes, išsikalbėjęs apie jį slegiančią problemą, žmogus tarsi nusimeta naštą: „Pirmiausia reiktų susitvarkyti savo mintis, išmokti gyventi teigiamomis emocijomis, nusimesti slegiantį sunkumą, jeigu yra galimybė – daryti pertrauką darbe.
Labai svarbu, kad niekas netrukdytų aktyviam gydymuisi. Tikėtina, kad apie ligą informavus bendradarbius, jie nepasmerks, o kaip tik sudarys palankesnes sąlygas dirbti ir gydytis. Aišku, kiekvieno mūsų situacija yra skirtinga, kiekvienas esame skirtingas individas. Vien tik vėžio yra per 300 rūšių. Kas tinka vienam, nebūtinai turi tikti kitam. Pažįstu ir tokių žmonių, kurie atsidavė tik į medikų rankas ir ligą suvaldė. Kiekvienas esame laisvas savo pasirinkimuose, bet brangesnio dalyko už sveikatą turbūt nėra, todėl noriu savo patirtimi padėti kiek įmanoma ją susigrąžinti.“
---
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) jau daugiau kaip 12 metų teikia įvairiapusę pagalbą susirgusiems onkologine liga. Šiuo metu POLA bendruomenė vienija daugiau kaip 52 tūkst. onkologine liga sergančių asmenų ir jų artimųjų, taip pat 29 onkologinius pacientus vienijančias organizacijas, draugijas visoje Lietuvoje.
POLA rūpinasi, kad nusistovėjusį gyvenimo ritmą sudrumstusi onkologinės ligos diagnozė nenustumtų žmogaus į atskirtį, kad nė vienas savame ligos kelyje neliktų vienišas ir vienas. Lietuvoje onkologinės ligos diagnozę kasdien sužino apie 50 asmenų. Pateikus onkologinės ligos diagnozę patvirtinantį dokumentą bei asmens tapatybės dokumentą, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) visiems onkologiniams pacientams išduoda POLA kortelę, kuri padeda sumažinti dėl ligos išaugusią finansinę naštą, suteikia galimybę nemokamai konsultuotis su specialistais – dietologais, psichologais, teisininkais.
Pagalbą telefonu taip pat teikia POLA savanoriai – pacientų gidai, pasirengę pasidalinti asmenine gyvenimo, išgirdus onkologinės ligos diagnozę, patirtimi. Jie padeda ne tik atrasti pusiausvyrą užklupus nežiniai, bet ir pataria, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, pvz., išmokos, negalios ir pan.