– Kauno klinikose imtos taikyti naujos kartos nugaros smegenų stimuliatoriaus implantacijas kompensuoja Valstybinė ligonių kasa. Kur dar valstybė galėtų pasitempti? Kokių paslaugų kompensacijų viltumėtės sulaukti?
– Kadangi esu funkcinis neurochirurgas, mane labiausiai domina neuromoduliacija. Tai yra minimaliai invazyvios operacijos, kurių metu implantuojami elektrodai. Lietuvoje tikrai dar trūksta dalies tokių terapijų. Pavyzdžiui, kryžmens nervo stimuliacija. Jos pagalba galėtume padėti pacientams, kurie turi šlapimo ir išmatų nelaikymą. Taip pat dorsalinio gangliono arba DRG (angl. dorsal root ganglion) stimuliacijos. Jų metu įvedami elektrodai į stuburo kanalą. Elektrodai padedami ant dorsalinio ganglijaus. Ši stimuliacija padeda sumažinti lokalizuotą skausmą po įvairių chirurginių operacijų. Pavyzdžiui, po klubo kelio sąnario ar kirkšnies išvaržų operacijų. Taip pat skausmui valdyti dėl galvos smegenų pažeidimų galima taikyti stimuliacijas galvos smegenyse.
– Kada šios paslaugos galėtų atsirasti Lietuvoje?
– Šios terapijos tikrai nėra pigios. Džiugu, kad turime gerą ryšį su ligonių kasomis. Jie išklauso mūsų pasiūlymus ir juos apsvarsto. Tikiuosi, kad turėsime šias paslaugas penkerių metų laikotarpyje.
– Nugaros neurostimuliatoriaus implantacijų taikymas liudija proveržį neurochirurgijos srityje?
– Turbūt labiau proveržį lėtinį skausmą kenčiančių ligonių gydymo algoritme. Implantacijos skirtos pacientams, kuriems medikamentinis ar kitas intervencinis gydymas yra neefektyvus. Iki šiol nebeturėjome jiems ką pasiūlyti. Pagaliau turime dar vieną efektyvų metodą, kuris žmogui padeda valdyti skausmą ir gyventi kokybišką gyvenimą. Skausmas turėtų sumažėti nuo 50 iki 100 procentų. Paprastai skausmas sumažinamas apie 70-80 procentų. Tad žmogaus gyvenimo kokybė tikrai pagerėja. Tačiau, kad visiškai nebebūtų skausmo, nutinka tikrai itin mažai daliai pacientų.
– Ne visiems, kuriems skauda nugarą, reikia neurostimuliatoriaus implantacijos. Pagal ką atrenkami pacientai?
– Nuspręsta kompensuoti šią paslaugą pacientams, kurie anksčiau buvo operuoti ir jiems buvo išbandytas medikamentinis gydymas. Jeigu šie metodai nepadėjo, tada kompensuojama implantacija. Pirmiausia žmogus apsilanko pas neurochirurgą. Įvertiname, ar jam nereikia atviros operacijos, kuri galbūt padėtų pašalinti skausmus. Tada pacientas apsilanko pas neuropsichologą, o paskui keliauja į skausmo kliniką. Gydytojų konsiliumas gali rekomenduoti bandomąjį nugaros smegenų stimuliacijos etapą. Šis etapas atliekamas minimaliai invazyviai. Operacinėje žmogus paguldomas ant pilvo ir į stuburo kanalą įvedami du elektrodai. Su jais atliekama bandomoji stimuliacija. Stimuliuodami nugaros smegenis, nustatome vietą, kuri atsakinga už skausmą. Tada su išoriniu stimuliatoriumi pacientas keliauja į palatą. Joje nuo trijų iki septynių dienų gali būti taikoma išorinė stimuliacija.
Tada vertinamas skausmo slenkstis, kiek skausmas sumažėjo, ar sumažėjo vaistų poreikis, ar padidėjo paciento judrumas. Nusprendžiame implantuoti nuolatinį neurostimuliatorių, jeigu nustatome 50 procentų pagerėjimą. Implantacijos metu atliekame nedidelį odos pjūvį įprastai pilvo sienos šone arba virš sėdmens. Tada patalpiname neurostimuliatorių. Po to žmogus keliauja namo ir vėliau sugrįžta pasirodyti skausmo specialistams dėl tolesnio medikamentinio gydymo optimizavimo ir neurostimuliatoriaus programavimo. Implantavimas operacinėje trunka apie valandą. Šis etapas taip pat minimaliai invazyvus.
– Kiek žmonių Lietuvoje reikėtų tokio implanto?
– Šiuo metu paslauga kompensuojama pacientams, kuriems buvo operuotas stuburas. Žvelgiant į visą Lietuvos populiaciją, per metus gali būti reikalinga nuo 100 iki 150 implantų. Šiuo metu ir patys gydytojai mažai žino apie šią paslaugą. Be to, sklaidos apie šį gydymo metodą mažai. Todėl pacientų atranka kiek sudėtingesnė. Mes norime atrinkti tinkamiausius kandidatus operacijai. Pirmaisiais metais tokių skaičių nesitikime. Jie tikriausiai bus mažesni. Manau, kad po penkerių metų galime pasiekti tokius skaičius, kuriuos įvardinau.
– Taigi, poreikis paslaugoms yra ir bus. Tačiau ar Lietuvos gydymo įstaigoms pavyks užtikrinti pasiūlą? Ar turėsime specialistų Lietuvoje, kurie atliks šią implantaciją?
– Taip, šiuo metu nugaros smegenų stimuliatoriai implantuojami Kauno klinikose. Santaros klinikos taip pat ims juos implantuoti. Specialistų tikrai pakaks.
– Kaip lėtinis skausmas veikia žmogaus gyvenimo kokybę?
– Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės. Todėl stengiasi apriboti judėjimą. Tokie žmonės neretai serga depresija. Sumažėja bendra jų nuotaika, pablogėja funkcionavimas daugelyje gyvenimo sričių. Nukenčia santykiai šeimoje ir darbe. Dėl lėtinio skausmo žmonės dažnai tampa nedarbingi. Tai yra didžiulė problema. Neretai lėtinio skausmo valdymas medikamentais yra neefektyvus.
– Daug kalbama, kad net ir jaunų žmonių bendra fizinė sveikata Lietuvoje eina prastyn. Ką pasiūlytumėte tiems, kurie motyvuoti išvengti nemalonios pažinties su lėtiniu nugaros skausmu?
– Profilaktika – būtina. Kol žmogus jaunas ir judrus, reikėtų palaikyti fizinę formą: kasdien pasivaikščioti, mankštintis, saugoti stuburą ir stiprinti aplinkinius raumenis. Stiprinti ne tik nugaros raumenis, bet ir pilvo presą. Reikėtų kasdien bent po pusę valandos aktyviai sportuoti. Stengtis kuo mažiau sėdėti, o jeigu žmogus dirba sėdimą darbą, reikėtų pritaikyti ergonomiškas darbo vietas, kad būtų mažesnis stuburo ašies apkrovimas. Atrodo paprastos rekomendacijos, bet jos reikšmingai sumažina stuburo degeneracinių ligų formavimąsi.