Statistika skelbia, jog rūkančiųjų skaičius pasaulyje nuolat didėja, o pradedančiųjų rūkyti amžius pavojingai jaunėja. Ši tendencija neaplenkia ir Lietuvos. Kyla klausimas: kas dėl to kaltas? Bet žymiai svarbiausia nuo rūkymo apsaugoti pažeidžiamiausią visuomenės grupę – vaikus?
Turbūt dauguma žmonių suvokia keliamą rūkymo žalą. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), rūkymas yra viena iš dešimties dažniausių mirčių priežasčių, kurių skaičius nuolatos didėja. Ne naujiena, jog didelė žmonių dalis pradeda rūkyti būdami jauni. Tačiau pastaruoju metu ne tik rūkančiųjų amžius sparčiai jaunėja, bet ir daugėja vaikų ar paauglių, kurie, nepaisydami suaugusiųjų įspėjimų, ryžtasi pabandyti rūkyti. Taigi, didėjantis vaikų ir paauglių rūkymas bei nikotino produktų vartojimas kelia nemažą rūpestį. Kas skatina vaikus pradėti rūkyti? Ir kokių prevencinių priemonių prieš šią problemą imtis?
Statistiniai duomenys
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, beveik kas trečias pasaulio žmogus rūko. Statistiniai duomenys rodo, kad 47 proc. viso pasaulio vyrų rūko (42 proc. iš išsivysčiusių šalių ir 48 proc. iš besivystančių šalių gyventojų), rūkančių moterų yra kur kas mažiau – 12 proc. (24 proc. iš išsivysčiusių ir 7 proc. iš besivystančių šalių gyventojų). Iš viso pasaulyje rūko 1,1 mlrd. žmonių, iš kurių 250 mln. yra jaunimas iki 18 m. amžiaus. Rūkančiųjų skaičius nuolat didėja ir dėl to manoma, jog 21-ojo amžiaus viduryje bendras rūkančiųjų žmonių skaičius gali pasiekti 1,65 mlrd.
Rūkymo paplitimas tarp suaugusių Lietuvos gyventojų vertinamas vykdant gyvensenos stebėseną pagal tarptautinį FINBALT HEALTH MONITOR (FHM) projektą. Nuo 1994 m. Lietuvoje rūkančių moterų nuolat daugėjo. 1994 m. rūkė 6 proc. Lietuvos moterų, o 2006 m. – 15 proc. Panašus skaičius išlieka ir dabar. Tuo tarpu, nors šiuo metu Lietuvoje rūko kur kas daugiau vyrų nei moterų, nuo 2000 m. jų skaičius mažėjo ir 2006 m. pasiekė 43 proc. (toks pat rūkančiųjų vyrų skaičius buvo ir 1994 m.).
Pagal Europinio projekto apie alkoholį ir kitus narkotikus mokykloje (The European School Project on alcohol and others drugs – ESPAD) 2011 m. atliktus tyrimus, Lietuvos jaunimo tabako vartojimas viršija Europos vidurkį. FHM tyrimo duomenimis apie 80 proc. rūkančiųjų pradeda rūkyti iki 18 metų, o nepradėjusieji rūkyti iki 25 m. dažniausiai šio žalingo įpročio neįgyja. Pagal 2009 m. paskelbtus Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo rezultatus, Lietuvoje 34 proc. apklaustų 15 metų mergaičių ir 49 proc. berniukų pirmą kartą pabandė rūkyti būdami 13 metų ar jaunesni, 18 proc. mergaičių ir 26 proc. berniukų rūko bent kartą per savaitę. Taigi, galima teigti, jog absoliuti dauguma pradeda rūkyti dar paauglystėje, nesuvokdami rūkymo keliamų pasekmių.
Rūkymo žala organizmui
Rūkymo keliama žala organizmui yra didelė. Rūkymas gali sukelti plaučių, ryklės, burnos gleivinės, lūpų, gerklų ir kt. vėžį. Taip pat rūkantiems žmonėms dažniau išsivysto koronarinė širdies liga, pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, kosulys. Be to ilgalaikis rūkymas veikia nervines ląsteles ir keičia cheminę smegenų sudėtį. Rūkant yra neigiamai veikiama ir virškinamoji sistema. Žmonėms, turintiems rūkymo priklausomybę, dažniau pasireiškia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė bei skrandžio gleivinės uždegimas.
Taip pat rūkymas turi įtakos ne tik sveikatai, bet ir išvaizdai. Rūkančių žmonių oda anksčiau susiraukšlėja, paūmėja odos ligos (tokios kaip aknė, psoriazė ir kt.), pablogėja žaizdų gijimas, rūkančiųjų dantys ima greičiau irti ir pan. Taigi, rūkymas yra žalingas, tačiau jis kelia dar didesnę žalą jaunam, dar nepilnai suaugusiam organizmui. Rūkantys vaikai lėčiau vystosi ir fiziškai, ir psichiškai. Anksti pradėjus rūkyti sulėtėja plaučių sistemos vystymasis, silpnėja imunitetas ir fizinė ištvermė. Jeigu vaikas pradeda rūkyti iki 13 m., rizika susirgti plaučių vėžiu siekia net 70 proc., tuo tarpu ši rizika sumažėja perpus, jeigu pradedama rūkyti nuo 20 m. Kuo anksčiau žmogus pradeda rūkyti, tuo didesnė psichinės ir fizinės priklausomybės rizika. Rūkantys paaugliai yra labiau linkę vartoti alkoholį, narkotikus, pasižymi polinkiu į agresiją ir kt.
Vaikų rūkymo priežastys
Vaikai pradeda rūkyti dėl įvairiausių priežasčių. Pasak Kauno apskrities priklausomybės ligų centro vaikų ir jaunimo skyriaus vedėjos ir psichologės Žanetos Žalkauskaitės, viena iš priežasčių, lemiančių vaikų rūkymą, yra genetika ir išmoktas bei atkartojamas tėvų elgesys. Motinos rūkymas nėštumo metu gali įtakoti vėlesnį vaiko rūkymą, taip pat, jeigu vaikas mato rūkančius artimuosius, atsiranda didesnė tikimybė, jog jis pradės rūkyti.
Psichologė Edita Ivinkina teigia, jog berniukams didesnę įtaką daro rūkantis tėvas, o mergaitėms – motina, tačiau žvelgiant bendrai, motinos įtaka vaiko rūkymui yra didesnė. „Vaiko bendravimas su mama yra atviresnis, ji daugiau atlieka prevencinį, saugotojos vaidmenį šeimoje. Taigi, jeigu mama, vaikui aiškindama apie rūkymo žalą, pati rūkys – vaikui bus sunku atskirti kas yra teisinga, o kas ne ir tikėtina, jog jis atkartos motinos elgesį. Vis dėlto būtų klaidinga dėl rūkančio vaiko kaltinti tik motiną, atsakomybė tenka abiem tėvams“, – teigia psichologė.
Ž. Žalkauskaitė įvardina svarbiausias paauglių rūkymo priežastis: „Nepasitikėjimas savimi, menka savivertė, noras pritapti, nesusiformavusi vertybių sistema ir kt. Nors vaikams rūkyti nepatinka, tačiau dažniausiai jie pradeda rūkyti dėl draugų, norėdami prie jų pritapti. Cigarečių rūkymas siejasi su lengvesne galimybe užmegzti naujas pažintis, lengviau pritapti bendraamžių grupėje“. Pašnekovė teigia, kad vaikai pradeda rūkyti, nes nori suaugti, būti pripažinti vyresnių, rūkančių paauglių. Būtina pažymėti, jog aplinka diktuoja vertybes, kuriomis vadovaujasi paauglys. Tačiau priimtiną vertybių sistemą paauglys perima iš šeimos. Ž. Žalkauskaitė pažymi, jog jeigu šeimoje yra vertinamas sveikas, sportiškas kūnas, tai ir vaikas tapatins save su tokiomis vertybėmis ir rinksis atitinkamą aplinką, draugus.
Rūkymas, kaip ir kitos priklausomybės, yra laikomas negatyvių emocijų išraiška ir dėl to vaikai patiriantys stresą, nerimą, turintys problemų dažniau pradeda rūkyti. Taip pat psichologė Edita Ivinkina, kaip dar vieną paauglių rūkymo priežastį, įvardina užimtumo neturėjimą, nes dažnai yra rūkoma iš neturėjimo ką veikti. Psichologė teigia, jog jeigu vaikas bus užimtas kokybiška veikla ir turtingai leis laisvalaikį, mažiau tikėtina, kad jis pradės rūkyti.
Ž. Žalkauskaitė teigia, jog į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą besikreipiančių vaikų tėvai rūkymo dažnai nelaiko didele problema, nes tokie vaikai turi kitų priklausomybių (pvz. alkoholis, narkotikai), kurių norima atsikratyti. Tačiau pašnekovė pažymi, jog rūkymas yra kitų priklausomybių pradžia, dėl to svarbu imtis prevencinių priemonių ir apsaugoti vaiką nuo rūkymo.
Rūkymo prevencija
Anot psichologės Ž. Žaikauskaitės, paauglystė yra labai imlus amžius, šiame gyvenimo tarpsnyje priklausomybė išsivysto daug greičiau, dėl to svarbu, kad tėvai kuo anksčiau pradėtų vykdyti prevenciją prieš rūkymą, o ne imtųsi veiksmų jau esant problemai – vaikui jau rūkant.
Apsaugoti vaiką nuo rūkymo tėvai gali kalbėdami apie rūkymo žalą, drausdami vaikui tai daryti. Tėvai privalo turėti tvirtą poziciją šiuo klausimu ir ją išlaikyti. Ž. Žalkauskaitė pateikia prastą problemos sprendimo būdą – tai, kada tėvai leidžia vaikams rūkyti šalia jų, jeigu vaikas neklauso draudimų. Bet kokiu atveju tėvai privalo išlaikyti tvirtą poziciją ir nepasiduoti vaiko manipuliacijoms, jeigu nori apsaugoti savo vaiką nuo žalingo įpročio.
Psichologė E. Ivinkina teigia, jog net ir rūkantys tėvai privalo su vaiku kalbėti apie rūkymo žalą. Nors tokie tėvai dažnai galvoja, kad jie neturi teisės to daryti, nes patys rūko. Vis dėlto didesnė tikimybė rūkantiems tėvams apsaugoti vaiką nuo šio žalingo įpročio yra nuoseklūs pokalbiai apie tai.
Ž. Žalkauskaitės nuomone, valstybės, visuomenės mastu prevencijos prieš rūkymą vaikų tarpe yra vykdoma per mažai. Norint, jog Lietuvoje sumažėtų rūkančių vaikų skaičius, rūkantis jaunimas atvirose, viešose vietose iš viso neturi būti toleruojamas. Vaikai ir paaugliai, rūkantys kavinėse, gatvėse ar kitose viešose vietose, turėtų būti baudžiami. Taip pat rūkalų pardavinėjimas turėtų būti ribojamas, kad vaikai ir jaunimas negalėtų jų lengvai įsigyti. Pačios mokyklos į savo programas turėtų įtraukti prevenciją prieš rūkymą, pvz.: vykdyti seminarus apie rūkymo žalą. Pasak Ž. Žalkauskaitės, plakato su gerklės vėžiu pakabinto mokyklos koridoriuje – nepakanka. Ir svarbiausia – tėvai turi būti visapusiškai įsitraukę į šią prevenciją.
Galiausiai, nuo pat ankstyvos vaikystės būtina ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi, mokyti savarankiškai ieškoti sprendimų susidūrus su problemomis, priimti teisingus sprendimus, įdiegti tinkamas vertybes, sukurti tinkamą aplinką, skatinti vaiką tobulėti, mokytis, augti, užsiimti mėgstama veikla ir kt. Taigi, norint apsaugoti vaikus nuo žalingų įpročių visa šeima turi būti įsitraukusi į nenutrūkstamą ugdymo procesą. Apskritai dėmesys ir šiltas bendravimas su vaiku yra geriausias prevencijos būdas prieš gyvenimo klystkelius.