Jei išgirdę sąvoką dantų balinimas jūs įsivaizduojate odontologo kabinetą, balinti skirtą lempą ir specialistą, bandantį atkurti natūralų dantų baltumą – nesate visiškai teisus. Mat į dantų balinimo sąvoką įeina bet kokios rūšies bandymas pakeisti dantų spalvą. Į šviesesnę, žinoma.
Paprastai dantų balinimą galima būtų suskirstyti į dvi stambias kategorijas. Tai balinimas, atliekamas naudojant balinančią medžiagą – karbamido peroksidą, bei balinimas kitomis fizinėmis ar cheminėmis priemonėmis. Pirmuoju atveju veikiamos ne tik paviršinės dėmės, bet ir giliau esantys nešvarumai. Pats karbamido peroksidas skyla į vandenilio peroksidą ir šlapalą. Vandenilio peroksidas ir yra pagrindinis komponentas, balinantis dantis.
Antruoju atveju, naudojant mechanines ar chemines priemones, daugiau veikiamos dėmelės ant dantų paviršiaus.
Produktų su karbamido peroksidu išties nemažai. Pavyzdžiui, specialios sistemos, naudojamos per naktį kelias dienas ar savaites. Žadama, jog tokiu būdu dantų baltumas gali kisti (šviesėti) net 6-8 tonais pagal specialią skalę. Tokiose sistemose peroksido koncentracija didesnė nei kituose balinti namuose skirtuose produktuose. Tiesa, nemažai peroksido būna ir balinimo juostelėse. Šiek tiek mažiau – geliuose, kuriuos galima tepti ant dantų specialiu pieštuku ar šepetėliu.
Produktus su didžiausia peroksido koncentracija naudoja gydytojai odontologai ir burnos higienistai.
Balinimo proceso efektyvumui padidinti naudojama speciali lempa arba lazeris. Nors specialistai naudoja didesnes veikliosios medžiagos koncentracijas, profesionalai labiau įgudę ir geriau apsaugo kitas aplinkines sritis, pavyzdžiui, dantenas. Be to, balinimui naudojama technika yra gerokai patobulinta ir saugesnė, nei anksčiau. Balinti namuose naudojami produktai nors ir yra švelnesni, bet dažniau netinkamai naudojami. Nemalonių pojūčių tikimybė po balinimo namuose procedūros – taip pat didesnė.
Procedūros odontologo kabinete metu balinančia medžiaga padengiamas dantų paviršius ir tuomet naudojamas lazeris arba lempa. Procedūra gali trukti nuo pusės valandos iki valandos.
Antra balinimo priemonių kategorija – balinančios pastos ir skalikliai. Tai, ko gero, plačiausiai vartojami ir daugeliui prieinami dantims balinti skirti produktai. Į jų sudėtį įeina mažos šveičiamosios dalelės arba specialūs cheminiai druskų junginiai, kurie padeda pašalinti dantų išorėje esančias dėmeles, nešvarumus. Jei peroksido turinčios priemonės gėrimų ir maisto ilgainiui paliktas dėmeles nubalina tiesiogine to žodžio prasme, dantų pasta ar skalikliai gali jas pašalinti nuo danties paviršiaus.
Nuo daug faktorių priklausantis efektyvumas
Efektyvumas, kalbant apie dantų balinimą, – labai subjektyvus reikalas. Mat jis priklauso ne tik nuo pasirinkto balinimo būdo, balinamosios medžiagos koncentracijos, procedūros laiko, bet ir nuo to, ar neturite įvairių dantų problemų.
Nors balinančios dantų pastos ir sulėtina dėmių susidarymo procesą, akinantį baltumą vargu ar garantuos. Mervyn Druian iš Londono dantų balinimo centro sako: „Džiugu tai, kad daugelis šiuolaikinių dantų pastų tikrai pašalina nuo maisto atsiradusias paviršines dėmeles. Be to, pastose esantys dariniai nebėra tokie abrazyvūs, kaip būdavo anksčiau. Tačiau matomo balinančio efekto, naudojant tik dantų pastas, dažniausiai nepastebėsi“. Tą patį patvirtino ir tyrimai, apie kuriuos ne per seniausiai rašyta „British Dental Journal“.
Jei kalbėtume apie namines balinimo sistemas ir lazeriu atliekamą dantų balinimą, jau galime tikėtis matomo efekto – pabaltėjusių dantų. Kai kurie tokie balinimo metodai gali dantis pašviesinti net 11 atspalvių.
Vis dėlto balinimas peroksido turinčiomis priemonėmis kiekvienam nebus efektyvus. Ypač tada, kai dantų dėmes atsirasti paskatina tam tikri vaistai (pavyzdžiui, kai kurie senosios kartos antibiotikai) ar dantų ligos. Tokiu atveju šias dėmes galima nubaltinti daugiausia 10-20 proc.
Deja, balinimo efektas ne amžinas – nelygu kokia priemonė, džiaugtis baltais dantimis galite nuo kelių mėnesių iki trejų metų. Dargi priklausys nuo to, kaip dažnai vartosite straipsnio pradžioje išvardintus maisto produktus ir gėrimus, kaip prižiūrėsite dantis.
Amerikiečių odontologų asociacijos atlikto tyrimo metu nustatyta, kad daugelis balinimo metodų namuose būtų saugūs, jei vartotojai procedūras atliktų kruopščiai ir taip, kaip nurodyta instrukcijoje. T. y. neteptų produkto daugiau, nei rekomenduojama. Arba nevartotų jo ilgiau, nei reikia. Be to, saugotų dantenas ar kitus aplinkinius minkštuosius audinius nuo padengimo balinančiu produktu. Jei visus išvardytus dalykus sekasi atlikti sunkokai, geriau kreiptis į specialistą. Deja, ir kaina čia ženkliai didesnė.
Jautrumas ir kiti nemalonūs reiškiniai
Dažniausiai šalutiniai poveikiai pasireiškia panaudojus priemones su karbamido peroksidu. Tai dantų jautrumas ir aplinkinių minkštųjų audinių sudirgimas. Greičiausiai šie nemalonūs pojūčiai atsiras balinimo procedūros pirmosiose stadijose ir tęsis kelias dienas. Retais atvejais įmanomas ir galimas negrįžtamas dantų pažeidimas ar dantenų nudegimas.
Ilgą laiką balinamosios dantų pastos buvo kritikuotos dėl dalelių, galinčių pažeisti dantų emalį. Dabar situacija kiek pagerėjusi ir dantų pastose abrazyvios dalelės retai benaudojamos.
Buvo teorijų, kad balinančiuose produktuose naudojama peroksido forma yra kancerogeniška, gali silpninti dantis, tačiau dabar apie kancerogeninį poveikį kalbama mažai dėl įrodymų stokos. Tiesa, įrodymų, jog karbamido peroksidas gali turėti įtakos dantų demineralizacijai ir silpnėjimui – yra. Ypač tuo atveju, jei karbamido peroksido koncentracija didesnė nei 10 proc.
Daugelis specialistų tvirtina, kad balinimas yra gana saugus, jei dantis balinama pagal instrukciją, ir ne kitaip. Netgi balinantys geliai ar juostelės su peroksidu sukuriami taip, kad dantų jautrumas pasireikštų kuo silpniau. Ypač jei po procedūrų nebus vartojamas karštas ar šaltas maistas ir gėrimai. O jei dantų jautrumas atsiranda, geriausia naudoti pastą jautriems dantims su kalio nitratu. Kalio nitratas padės nuraminti dantų nervų galūnėles ir sumažins jautrumą. Be to, mitybą reiktų papildyti preparatais su fluoru ir kalciu. Tai padės remineralizuoti dantis.
Apie dantų balinimą – iš specialisto lūpų
Pakalbinome odontologijos klinikos „Beadenta“ gydytoją odontologę Gintarę Misiulytę.
- Gydytoja, kada nerekomenduojama balintis dantų?
- Tokių atvejų išties yra nemažai, tad pabandysiu didžiąją dalį jų išvardinti.
Taigi dantų nerekomenduojama balinti:
Vaikams iki 16 metų, nes jų pulpos kamera, nervas ir dentino kanalai labai platūs. Balinimas gali pažeisti nervą ar sukelti ilgalaikį jautrumą.
Nešiojantiems breketus.
Nėščiosioms ir maitinančioms krūtimi moterims.
Asmenims, turintiems daug plombų ar karūnėlių, kadangi šios restauracinės priemonės nebalinamos. Todėl ir plombuoti bei protezuoti reikia po balinimo, pritaikant restauracinės priemonės spalvą prie dantų. Kitaip po balinimo senąsias restauracines priemones gali tekti pakeisti naujomis.
Asmenims, kurių dantys jautrūs ar apnuogintos dantų šaknys, mat apnuogintos dantų šaknys neturi emalio sluoksnio.
Asmenims, alergiškiems peroksidui ar kitoms balinimo gelyje esančioms medžiagoms.
Asmenims, sergantiems dantenų ligomis, turintiems ėduonies pažeistų dantų.
Tiems, kurie dažnai ir daug rūko, kurių prasta burnos higiena.
Tiems, kurių labai skaidrus, dėmėti, pilkšvi dantys.
- Ką patartumėte žinoti prieš dantų balinimą pas specialistą?
- Pirmiausia reikėtų įvertinti paciento burnos būklę ir paciento norus, nes kol nesutvarkyta burna, tai yra neužplombuoti dantys ir nesugydytas dantenų uždegimas, dantų balinti negalima. Kita vertus, reikėtų įsitikinti, ar tikrai pacientui reikalingas balinimas ir kokį dantų baltumą jis įsivaizduoja. Todėl prieš balinant pirmiausia reikia pasikalbėti su odontologu. Tik įvertinus burnos audinių ir dantų būklę ir nustačius, dėl kokios priežasties dantys pakeitė spalvą, galima parinkti tinkamiausią dantų balinimo metodą, numatyti galimus rezultatus.
Kaip žinoma, dantys balinami keliais būdais: pavyzdžiui, odontotologo kabinete, namie kapomis, taip pat balinamosiomis pastomis. Rekomenduoju trumpai aptarti kiekvieno būdo privalumus ir trūkumus su specialistu.
- Kurį būdą dažniausiai rekomenduojate ar taikote savo pacientams?
- Efektyviausi yra du pirmieji mano paminėti balinimo būdai. Aš mielai siūlau balinimą kapomis (individualizuoti antdėklai ant dantų) namie. Tai mažiau invazyvus būdas, nes balinimo procesas vyksta fiziologinėje terpėje, dalyvaujant seilėms. Kai balinama odontologo kėdėje, medžiaga uždedama ant sauso danties. Be to, jos koncentracija būna didesnė, taigi procedūra agresyvesnė danties audiniams. Šio metodo privalumas – rezultatas matyti iš karto, nereikia nešioti kapų. Balintis dantis nusprendęs žmogus dažniausiai siekia akivaizdaus ir greito rezultato, tad vartodamas balinamąsias dantų pastas gali nusivilti, greitai nesulaukęs norimo efekto. Tačiau tai kiekvienam prieinamas ir efektyvus būdas, jei, žinoma, lūkesčiai yra realūs. Pabrėžtina, kad dantis išbalinti galima tik iki tam tikro lygio – baltesnius nei akių obuoliai dantis padaryti sudėtinga. Būtina atlikti profesionalią burnos higieną, sutvarkyti visus kariozinius dantis.
- Ką reiktų atlikti po dantų balinimo?
- Po dantų balinimo dantis reikia labai švariai valytis, 48 valandas nepiktnaudžiauti dažančiais produktais (kava, arbata, maistinių dažiklių turinčiais produktais, rūkalais, raudonu vynu…). Jei turite kapas, jas galima pripildyti dantų mineralų atstatymą skatinančiomis medžiagomis ir uždėti ant dantų. Balinimą patartina kartoti kuo rečiau. Taip pat visus planuojamus plombavimus po balinimo atidėti 1-2 savaitėms (sumažėja surišimas su plombinėmis medžiagomis, padidėja jautrumas).
- Ar apskritai dantų balinimas yra saugus ir nekenksmingas?
- Dantų balinimas yra ne dantų gydomoji, o estetinė procedūra. Todėl tenka susitaikyti su nepatogumais, skausmu arba dantų nebalinti. Jeigu vyksta danties audinių balinimas, reiškia, kad emalio struktūra ploninama, gali būti pažeidžiama mineralų pusiausvyra. Pokyčiai yra grįžtami, bet pradžioje tikrai negatyvūs.
Dantų baltumo išlaikymo prognozė yra nuo vienerių iki trejų metų. Manoma, kad maždaug 74 proc. atvejų danties spalvos stabilumas išlieka apie pusantrų metų. Tai, aišku, priklauso nuo paciento burnos higienos ir kontaktų su dažančiais reagentais. Susilaikymas nuo dažančių medžiagų vartojimo gali šią prognozę pailginti ir pagerinti. Laikantis griežtų rekomendacinių nurodymų ir instrukcijų, dantų balinimas gali būti saugus, tačiau nereikia pamiršti jo veikimo principo ir galimos žalos danties emaliui (padidėjusio jautrumo, išorinės danties audinių rezorbcijos).