– Papasakokite plačiau apie neuromoduliacijos teikiamas galimybes.
– Žodis „stebuklas“ šiuo atveju tikrai nebūtų pats tinkamiausias. Dažniausia šį žodį girdime, kuomet žmonės, išbandę eilę gydymo būdų savo ligai gydyti, atradę tinkamą terapiją ją įvardija kaip stebuklingą.
Neuromoduliacija yra viena iš tų sričių, kurios taikymas gali padėti ir esant labai sudėtingoms situacijoms. Šioje srityje dirbu virš 15 metų ir matau jos sparčią pažangą ir pripažinimą visuomenėje. Esu neurochirurgas, todėl daugelis mano taikomų neuromoduliacijos priemonių yra chirurginės. Tačiau atsirandant vis daugiau neinvazinių neuromoduliacijos priemonių, kurios gali efektyviai numalšinti skausmus, sumažinti depresiją, nerimą ir pan., šios terapijos žinomumas didėja. Žinoma, didžiausias efektas pasiekiamas būtent per implantuotas neuromoduliacijos sistemas. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau Lietuvoje turime nugaros smegenų stimuliacijos sistemų kompensavimą ir galime padėti žmonėms kenčiantiems lėtinį nugaros ar galūnių skausmą. Šiems ligoniams implantuojami ploni elektrodai virš nugaros smegenų ir jas stimuliuojant tam tikro dažnio, trukmės ir amplitudės srove pasiekiamas analgetinis poveikis. Žmonės, kurie daug metų kenčia beprotiškus skausmus nepaisant naudojamų vaistų stiprumo, palengvėjimą, kurį jie jaučia po operacijos, prilygina stebuklui. Todėl pasakyčiau, kad ne gydytojai daro stebuklus, o pati terapija.
– Kokiomis ligomis sergantys gali turėti vilties, kad neuromoduliacija gali jiems padėti? Ir kaip manote, kodėl patys medikai taip mažai gilinasi į šią sritį ir nesiūlo savo skausmų ir nepagydomų ligų kamuojamiems pacientams išbandyti šios galimybės? Juk pasaulyje neurostimuliatoriai naudojami dešimtmečius. Paminėkite kelis ryškiausius atvejus iš savo praktikos.
– Ligų spektras, kurių sukeliamų simptomų mažinimui yra efektyvi neuromoduliacija, yra labai didelis. Reikia pripažinti, kad net daugelis gydytojų nežino apie šias terapijas ir jų galimybes. Noriu pabrėžti, kad tai nėra tik Lietuvos gydytojų žinių trūkumas, tačiau ir visame pasaulyje šių žinių trūksta, kadangi labai sparti neuromoduliacijos pažanga sukuria šį žinių vakuumą. Dėstydamas studentams bandau užpildyti šį žinių trūkumą, ir smagu matyti kaip jie nustemba, kai pasakojant, tarkim, apie širdies nepakankamumo gydymo galimybes ir atliktus klinikinius tyrimus užverda karštos diskusijos. Šiuo metu daugelis gydytojų yra tik girdėję, kad galima taikyti giliąją smegenų stimuliaciją sergantiems Parkinsono liga ar dėl kitų judėjimo sutrikimų. Tačiau, kaip jau supratote, pritaikymas yra labai platus: nuo skausmo, arterinės hipertenzijos, psichikos ligų gydymo, bronchinės astmos ir pan. Reikia pabrėžti, kad šis metodas taikomas tik tuomet, kai kiti metodai buvo panaudoti ir buvo neefektyvūs.
Įsimintinų atvejų mano darbe labai daug, tačiau geriausiai pamenu vaikiną, kuris dėl generalizuotos distonijos negalėjo pakilti iš lovos ir kentė didelius skausmus, jam buvo reikalinga nuolatinė slauga. Situacija atrodė tikrai beviltiška, tačiau implantavus giliąją smegenų stimuliaciją jis grįžo į normalų gyvenimą, pabaigė mokslus ir dirba kaip ir visi žmonės.
Kitas atvejis, kuri galima paminėti, tai jauna moteris, kuri po gimdymo traumos negalėjo normaliai gyventi dėl šlapimo ir išmatų nelaikymo. Tik įsivaizduokite, kokio sunkumo tai yra psichologinė ir socialinė problema... Jai pavyko padėti implantavus kryžmens nervų stimuliacijos sistemą.
– Kaip vyksta procedūra ir ar visada galima tikėtis geriausio rezultato?
– Norint, kad neuromoduliacija veiktų, reikia surasti jai tinkamus ligonius, todėl ligonių atrankoje dalyvauja didelė specialistų komanda. Reikia su pacientais aptarti lūkesčius, kadangi daugeliu atveju jie tikisi pilno pagijimo ir gyvenimo be ligos. Deja, šito niekas negali pažadėti. Daugeliu atveju ligos simptomai sumažėja 50–90 proc. Taigi žmogus turi suprasti, kad pilno pasveikimo nebus.
– Ar tai mokama procedūra? Kokiais atvejais gydymą padengia valstybė?
– Šiuo metu Lietuvoje VLK kompensuoja neuromoduliacijos operacijas sergantiems Parkinsono liga, esencialiniu tremoru, distonija, epilepsija, dėl nugaros lėtinio skausmo, depresijos.
– Neinvazinių (t.y. be operacijos) skausmo malšinimo metodų subtilybių mokėtės įvairiose užsienio šalyse, esate kviečiamas dirbti ir gilinti žinias Vankuverio klinikoje, Kanadoje. Esate minėjęs, kad siekiate, kad Lietuvoje būtų aukščiausio lygio neurochirurginė pagalba – kaip Kanadoje, JAV ar Šveicarijoje. Ar dar kas be Jūsų Lietuvoje gilinasi į šiuos metodus?
– Taip, džiaugiuosi gavęs šią unikalią galimybę mokytis toliau pas geriausius šios srities specialistus pasaulyje. Vankuveryje dirbantys gydytojai plačiai naudoja TMS terapiją psichikos ir nervų ligų gydymui, jau nekalbant apie ilgametę patirtį taikant smegenų žievės ir branduolių stimuliaciją invaziniais būdais – todėl bet tokios žinios, gautos iš šių specialistų, manau, bus labai naudingos grįžus atgal į Lietuvą.
Džiaugiuosi, kad vis daugiau jaunų specialistų pradeda domėtis ir dirbti šioje srityje ir Lietuvoje.
– Kokie turėtų būti paciento, norinčio sužinoti, ar jam gali pagelbėti šis metodas, žingsniai?
– Visų pirma rekomenduočiau atvykti gydytojo, kuris dirba su neuromoduliacija, konsultacijai. Tai gali būti ir neurologai, ir neurochirurgai, psichiatrai. Svarbiausia nenuleisti rankų – drąsiai klausti gydytojų apie šias terapijas ir patiems ieškoti internete žinių apie šiuos metodus ir juos pristatyti gydytojams.
