Vis dėlto neseniai mano šuns elgesys paskatino susimąstyti, ar dalijimasis lova iš tikrųjų yra puiki mintis, rašoma womenshealthmag.com. Mums žaidžiant lauke Heeler susižeidė ausį. Pasivedžiau ją namo, kad galėčiau išvalyti žaizdą, tačiau ji netikėtai nubėgo į miegamąjį, užšoko ant lovos ir krauju ištepė visą antklodę.
Valydama kraują nuo audinio staiga susivokiau, kad mano augintinė iš tikrųjų nemaža. Ji žaidžia purve, kramto nagus, reguliariai įlipa į išmatas, kartais netgi laka vandenį iš klozeto, o aš su ja kiekvieną naktį dalinuosi miegamuoju. Ar mano sveikatos būklės neblogina štai toks miegojimas su šuniu vienoje lovoje?
Įvedusi į internetinę paieškų sistemą „Google“ klausimą apie ryšį tarp miegojimo su šuniu vienoje lovoje ir sveikatos aptikau nevienareikšmiškų rezultatų. Kai kur buvo rašoma, kad toks dalykas visiškai normalus, kiti vis tik rekomendavo šio įpročio atsisakyti. Tiesa, daugumą rezultatų aptikau šunų tinklaraštininkų tekstuose, o ši žmonių grupė kažin ar yra ta, kuria būčiau linkusi pasitikėti, ieškodama atsakymų į su sveikata susijusius klausimus.
Taigi nusprendžiau atlikti nepriklausomą tyrimą. Susisiekiau su Čikagos universiteto Microbiome centro vadovu Jacku Gilbertu – visų su bakterijomis susijusių temų ekspertu. Jis man pasakė, kad dalijimasis lova su savo šunimi neigiamai veikia sveikatą tik tam tikrais atvejais.
Pavyzdžiui, neturėtumėte leisti šuniui miegoti su jumis vienoje lovoje, jei esate bent kiek alergiški.
„Jūsų imuninė sistema linkusi pernelyg audringai reaguoti į alergenus“, – patikino J. Gilbertas. Tokiu atveju, anot specialisto, lova tampa alergenų epicentru, o jūs savo ruožtu kvėpuojate kenksmingomis dalelėmis aštuonias valandas, kol miegate. Taigi nieko keisto, kad tokios inhaliacijos jūsų sveikatos nesustiprins. Pietų Korėjoje atliktas tyrimas su pelėmis parodė, kad ilgalaikis sąlytis su alergenais didina sveikatai pavojingų uždegimų riziką.
Nors atrodo akivaizdu, kad šunims alergiški žmonės turėtų vengti kontakto su šiais gyvūnais, šios rūšies alergija kur kas dažnesnė, nei manome. Remiantis JAV astmos ir alergijos fondo pateikiamais duomenimis, daugiau nei pusė gyventojų turi alergijų, kurių trečdalis – tai alergija šunims ir / arba katėms.
Maža to, šunys dažnai naktimis sukinėjasi ir blaškosi, o tai neabejotinai trikdo šeimininkų miegą ir neleidžia kokybiškai pailsėti. Prastas miegas savo ruožtu sukelia daugybę problemų, pradedant padidėjusiu apetitu ir baigiant sumažėjusia fizine ištverme. Vos 5 valandas per naktį miegantys asmenys linkę dienos metu suvartoti daugiau kalorijų nei tie, kurie kiekvieną naktį išmiega rekomenduojamas 8 valandas. Tokias išvadas padarė Mayo klinikos mokslininkai. Martha Jefferson miego medicinos centro specialistų teigimu, nepakankamai išsimiegančių profesionalių atletų karjera būna trumpesnė nei tų, kurie miega pakankamai.
Laimei, mano šuo naktį būna tylus, todėl man miego sutrikimai negresia. Be to, pastebėjau, kad šuo netgi padeda man geriau išsimiegoti, o pasigilinus šiek tiek daugiau paaiškėjo, kad tokia esu ne viena. Asmenų, teigusių, kad šunys jiems padeda išsimiegoti, buvo dvigubai daugiau nei tų, kurie tikino, kad augintiniai jiems miegoti trukdo. Tokie buvo „Mayo Clinic Proceedings“ moksliniame leidinyje publikuoto tyrimo rezultatai.
Tokie mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai galimai susiję su teigiamu gyvūnų daromu poveikiu šeimininkų psichologinei ir fizinei būklei, padedančiu kontroliuoti emocijas ir valdyti stresą. Misūrio ir Kolumbijos universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad bendraujant su gyvūnu smegenys išskiria geros savijautos hormono oksitocino. Trumpai tariant, gyvūnai padeda atsipalaiduoti ir jaustis gerai, o kuo šis šeimininko ir augintinio ryšys tvirtesnis, tuo poveikis būna stipresnis.
O kaip gi bakterijų gausybė, kurią mano gyvūnas parsineša iš lauko į namus? Panašu, kad šios bakterijos žmogui netgi naudingos. Remiantis Kolorado universiteto mokslininkų pateikiama informacija, šunys didina bakterijų kiekį namuose, tačiau toli gražu ne visos jos yra kenksmingos.
Be to, sąlytis su skirtingų rūšių bakterijomis gali padidinti imuninės sistemos atsparumą, o tai savo ruožtu padeda išvengti ligų ir netgi suteikia galimybę išlaikyti tinkamą svorį ir gerą nuotaiką. J. Gilbertas atliko tyrimą ir nustatė, kad vaikai, augę greta naminių gyvūnų, buvo mažiau linkę į tam tikrų rūšių autoimunines ligas. Anot mokslininko, šio tyrimo rezultatai – tai dar viena priežastis namuose laikyti keturkojį draugą.
Taigi nusprendžiau – artimiausius kelerius metus mano šuo tikrai liks mano lovoje.