Pastaruoju metu populiarėja nuomonė, kad per parą reikia išgerti kuo daugiau vandens. Neapsiribojama 1-2 l, tačiau skatinama suvartoti net 3-4 l.
Žinome, kad būtent vanduo atkuria kūno skysčių pusiausvyrą, reguliuoja ir palaiko kūno temperatūrą, skatina šalinimo funkciją ir padeda atsikratyti toksinų, skatina virškinimą, reguliuoja suvartojamų kalorijų kiekį, palaiko odos drėgmę ir jaunatviškumą, apsaugo audinius, stuburo smegenis ir sąnarius, sudrėkina sąnarius ir akis. Trūkstant vandens trinka visos minėtos organizmo funkcijos: dažnėja širdies plakimas, sausėja akys, burna, jaučiamas nuovargis, galvos skausmas, svaigimas, sąnarių, raumenų skausmas, virškinimo problemos, sausa oda, sumažėja koncentracija.
Vadinasi, palaikyti reikiamą skysčių kiekį organizme tikrai būtina, tačiau išgerti daugiau nei reikia Jūsų organizmui taip pat žalinga, kaip ir išgerti per mažai. Egzistuoja ir toks terminas – „intoksikacija vandeniu“. Daug vandens, patekusio į ląsteles, sukelia hiponatremiją. Liga pasireiškia vėmimu, galvos skausmu, bendru silpnumu, nuovargio jausmu, irzlumu, sumišimu, orientacijos sutrikimais. Iš pradžių žmogus tampa mieguistas, jaučiasi silpniau nei įprastai. Po to sutrinka inkstų darbas ir bendra medžiagų apykaita.
Žmogui reikalingo vandens kiekis priklauso nuo jo svorio, aktyvumo ir gyvenamosios aplinkos. Kuo stambesnis ir aktyvesnis žmogus, tuo daugiau skysčių jam reikia. Taip pat reikėtų daugiau gerti tiems, kurie gyvena (ar atostogų metu) šiltesnio klimato zonose.
Geriausias vandens lygio testas – pažiūrėti į šlapimo spalvą. Jis turėtų būti šviesios, šiaudų spalvos. Tamsesnis šlapimas reiškia, kad reikėtų gerti daugiau. Labai blyškus ar beveik permatomas šlapimas reiškia, jog išgeriama per daug vandens.