Taigi perskaičius minėtus straipsnius, niekaip nepavyksta patikėti nuoširdžiu gydytojo rūpinimusi moterimis – kad joms būtų suteikta įvairiapusė informacija apie šeimos planavimo metodus. Man irgi to norėtųsi, deja, apsilankę pas ginekologą pasikonsultuoti dėl šeimos planavimo, dažniausiai gausime receptą su kontraceptinių piliulių pavadinimu, būsime patikinti jų efektyvumu ir nekenksmingumu sveikatai (į informacinį lapelį dažnai siūloma nežiūrėti rimtai – juk šalutiniai poveikiai „tokie reti“), bet tikrai neišgirsime objektyvios informacijos apie natūralų šeimos planavimą (NŠP).
Situaciją gan aiškiai atspindi ir dr. V.Klimo požiūris į NŠP. Regis, apsiribojama teiginiais, kad tai yra pagrįsta vaisingų dienų apskaičiavimu, ir susidaro įspūdis, kad tai močiučių laikų atgyvena, apie kurios efektyvumą galime spręsti tik iš vidutinio vaikų skaičiaus šeimoje tais laikais.
Natūralus šeimos planavimas jau seniai domina gydytojus, ir dabar mes galime džiaugtis: NŠP metodai yra aiškiai suformuluoti, apriboti taisyklėmis, ištirti efektyvumo požiūriu ir sėkmingai taikomi praktiškai. Kalendorinio metodo, kuris buvo pats pirmasis, praskynęs kelią visiems kitiems, ir kuris pagrįstas nevaisingų dienų apskaičiavimu šiais laikais jau niekas nebelaiko NŠP metodu.
Pagrindinė priežastis – neefektyvumas. Šiuolaikiniai NŠP metodai yra pagrįsti moters vaisingumo ženklų –gimdos kaklelio gleivių, temperatūros stebėjimu ir interpretavimu. Taigi čia nebepasikliaujama tikimybe, apskaičiuota pagal praėjusius moters ciklus, o vertinama reali – dabartinė padėtis.
Metodai yra šie: simptoterminis (STM) – tai bazinės kūno temperatūros, gimdos kaklelio gleivių bei kalendorinis metodas, sujungtas į bendrą visumą; Billingso – gimdos kaklelio gleivių stebėjimo metodas; Kreitono – standartizuotas gimdos kaklelio gleivių stebėjimo metodas. Tai plačiausiai rekomenduojami ir taikomi metodai.
Tiesa yra tai, kad NŠP metodų taikymo efektyvumas ypač priklauso nuo apmokymo efektyvumo bei sutuoktinių motyvacijos. NŠP nerekomenduojama mokytis patiems, tai reikia daryti kartu su NŠP mokytoju (deja, ginekologas tik itin retais atvejais būna ir NŠP mokytojas). Taigi pasidomėkime metodo efektyvumu.
Simptoterminio jis yra 99,6% (taikymo efektyvumas – apie 98%), Kreitono modelio – apie 99,5% (taikymo efektyvumas taip pat apie 98%), Billingso metodo efektyvumas taip pat nedaug mažesnis. Internete galima susipažinti su nemaža studijų apibendrintais rezultatais, o viena prospektyvinė STM studija yra visiškai laisvai prieinama – susipažinti išties įdomu.
Nesinorėtų apie NŠP metodus kalbėti tik kontracepcijos kontekste, nes tai metodai, kurie skatina sutuoktinius bendrauti, dalytis atsakomybe, gerbti vienas kitą, kiekvieną mėnesį išgyventi medaus mėnesį – realią naudą liudija daugybė natūraliai šeimą planuojančių sutuoktinių (JAV darytų tyrimų duomenimis, santuoka išyra tik 3% tokių sutuoktinių porų).
Taip norėtųsi, kad kiekvienas ginekologas ne tik privalėtų, bet ir gebėtų pateikti įvairiapusę informaciją šeimos planavimo klausimais. Kol to nėra, belieka džiaugtis, kad dr. V. Klimo minėti šeimos centrai užpildo gydytojų nekompetencijos spragas.