Nors daugelis dieną neapsiprausę jaučiasi nešvarūs ir galbūt netgi prastai kvepiantys, per dažnas prausimasis po dušu iš tiesų gali pakenkti žmogaus sveikatai.
Pasak JAV Jutos universiteto Genetikos mokslo centro (angl. Genetic Science Centre) ekspertų, per dažnas prausimasis gali iš tiesų sutrikdyti žmogaus mikrobiomą – bakterijų, virusų ir kitų ant žmogaus kūno (ar jame) gyvenančių mikrobų visumą.
Šie mikrobai yra būtini mūsų sveikatai, o mokslininkai teigia, kad jų sutrikdymas gali jai pakenkti – pavyzdžiui, susilpninti imuninę sistemą, sutrikdyti virškinimą ir netgi širdies veiklą.
Amazonėje esančio Yanomami kaimelio gyventojus tyrę mokslininkai atskleidė, kad ten gyvenantys žmonės ant savo odos turi didžiausią bakterijų įvairovę ir geriausią genetinę funkciją, kokia tik buvo rasta žmonių grupėje per visą istoriją.
Jų odoje netgi rasta antibiotikams atsparių bakterijų, nors kaimelio gyventojai antibiotikų niekada nėra naudoję.
Nors tyrimo išvadose rašoma, kad vesternizacija, arba tiesiog pernelyg švarus gyvenimo būdas, pastebimai paveikia žmogaus mikrobiomos įvairovę, tačiau taip ir liko nepaaiškinta, kaip dažnai iš tiesų mums derėtų praustis.
Tiesa, nors daugeliui mintis gyventi be kasdienio dušo yra nepriimtina, tačiau yra ir tai išbandžiusių žmonių. Pavyzdžiui, Jamesas Hamblinas, žurnalo „The Atlantic“ vyresnysis redaktorius, savo patirtį atsisakius dušo aprašė straipsnyje 2016 metų birželio mėnesį.
„Iš pradžių jaučiausi lyg riebaluota, prakaituota pabaisa, - rašė jis. - Bet po kiek laiko tavo ekosistema pasiekia stabilią stadiją ir tu tiesiog nustoji smirdėti. Žinoma, tu nekvepi odekolonu, tačiau tu ir nebesmirdi. Tu tiesiog turi žmogaus kvapą.“