Kodėl afrikiečių oda kitokios spalvos?

Antropologiniai duomenys byloja, kad žmonija į negridus ir europidus suskirstyta labai seniai – ne mažiau nei šimtą tūkstančių metų. O mongolidų rasė atsirado apytikriai prieš 45-60 tūkst. metų.
Policentrizmo teorija teigia, kad rasių evoliucija vyko nepriklausomai viena nuo kitos. Tai yra, europidų rasės atstovai gyveno dabartinės Europos teritorijoje, negridai – Afrikos žemėse, o mongolidai Azijoje.

Monocentrizmo teorija teigia, kad evoliucija vyko vienu metu, o rasės susiformavo prieš 25-30 tūkst. metų.

Gamta pati pasirūpino Afrikos gyventojais ir apdovanojo juos tamsios spalvos oda. Tai evoliucijos rezultatas – taip žmogaus organizmas apsaugomas nuo saulės skleidžiamo spinduliavimo, kurio šioje planetos dalyje daug daugiau nei šiauriau išsidėsčiusiuose regionuose.

Afrikos gyventojų oda skiriasi nuo europiečių odos tuo, kad joje yra ypatingo pigmento, kuris vadinasi eumelaninas. Šis pigmentas ir yra atsakingas už spalvą – juodą ar rudą (intensyvumas gali skirtis). Nors vyrauja nuomonė, kad melaninas atlieka apsauginę funkciją ir gelbsti nuo perkaitimo, tai nėra tiesa. Iš tiesų situacija, greičiau, priešinga – didesnį kiekį šviesos sugeria ne balta, o juoda spalva. Pagrindinis pigmento vaidmuo – jis sugeria UV spindulius, kurie kenkia žmogaus organizmui. Prasiskverbę į gilius epidermio sluoksnius ultravioletiniai spinduliai skatina laisvųjų radikalų atsiradimą. Šie nestabilūs molekulių junginiai kenkia sveikoms, normalioms ląstelėms. Dėl to gali išsivystyti onkologinės ligos – vėžys. Melaninas reaguoja į šiuos radikalus ir neutralizuoja jų poveikį.

Įsigilinus tampa aišku, kad tamsią odą turi ne tik Afrikos, bet ir Azijos gyventojai.

Kad ir Indijoje, pavyzdžiui, saulė ne mažiau kaitri nei Afrikos žemėje. Vietiniai Indijos gyventojai dažnai būna itin tamsios odos. Kuo toliau nuo pusiaujo gyvena žmonės, tuo jų oda šviesesnė. Beje, ir Europos gyventojų organizme gaminasis melanino pigmentas – kai vasarą mes įdegame. Tačiau baltaodžių atveju, melaninas suyra iškart, vos tik baigiasi saulės spindulių poveikis. Atitinkamai, ilgainiui oda pašviesėja.

Afrikiečiai

Kodėl visų rasių žmonių pėdos ir delnai balti?

Ko gero esate pastebėję, kad nei pėdos, nei delnai niekada neįdega, dar ir kaip besistengtume įdegti tose vietose. Tai vėlgi susiję su melaninu, kurio visų be išimties rasių žmonių šiose kūno vietose praktiškai nėra. Organizmui pigmento gamyba yra ne tik sudėtingas, bet ir brangus procesas. Vykstant sintezei tirozinas virsta dioksifenilalaninu, o tada dioksifenilalanin-chromu, kuris polimerizacijos proceso metu virsta melaninu. Jis surišamas su baltymu ir atidedamas granulių pavidalu.

Visą mechanizmą aprašėme siekdami parodyti, kiek svarbių resursų ir medžiagų mūsų organizmas išeikvoja gamindamas melaniną. O kadangi pėdos ir delnai mažiausiai kenčia nuo saulės poveikio, išmintingasis organizmas taupo jėgas ir neeikvoja brangiųjų resursų šiems odos plotams.

Gali kilti klausimas, kodėl toks pat resursų taupymo režimas netaikomas pažastų odai? Juk saulės spindulai taip pat nedažnai pasiekia šį plotą. Kai kurie mokslininkai mano, kad pėdų ir delnų odoje pigmento nėra ne tik dėl išteklių taupymo, bet ir todėl, kad oda šiose vietose daug grubesnė nei kitose, todėl ir taip yra geriau apsaugota nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio.

Kalbant apie pažastis, šioje kūno dalyje oda labai jautri, plona, bet ir tai dar ne viskas. Šioje srityje yra limfmazgiai, dėl to oda labiau pažeidžiama, o tai reiškia, kad jai reikalinga papildoma apsauga.
Yra dar vienas įdomus faktas. Gimimo metu visų žmonių, nepriklausomai nuo rasės oda būna šviesi. Tamsiaodžių tėvų vaikų oda tamsų atspalvį įgauna per pirmas kelias valandas po gimimo.

Bet pasitaiko albinosų, kuriems daug sunkiau, nei kitiems žmonėms. Kadangi jie gimsta su mutavusiu tirozinazės genu, jų organizme melaninas nesigamina. Jo nėra ne tik odoje, bet ir plaukuose, akyse – niekur. Albinosai labai jautrūs saulei, bet tuo jų problemos nepasiriboja. Neretai jiems iškyla problemų su kaulų sistema, regėjimu ir, be abejo, oda. Tokie žmonės vidutiniškai gyvena trumpiau nei kiti. Jei vaikas gimsta afrikiečių šeimoje, kur nors atokiame kaimelyje, jis dažnai būna ujamas dėl vyraujančių prietarų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (30)