Uogose taip pat yra karoteno, vitaminų B1, B2, B6, C, E, K, PP; mikroelementų: kobalto, boro, molibdeno, vario, fluoro.
Aronijų uogas galima džiovinti, iš jų gaminamos sultys, sirupai, kompotai, uogienės, džemai. Kadangi šios uogos ne itin kvapios ir ryškaus skonio, ruošiant jų atsargas žiemai aronijas maišykite su rūgščiais vaisiais bei uogomis. Šių uogų galima naudoti nespalvingų uogų ar vaisių sultims nuspalvinti.
Iš aronijų galima pasigaminti acto, išsiskiriančio ne tik nuostabia rubinų spalva, bet ir pikantišku skoniu. Patiekalai su šiuo actu - labai originalūs.
Gydomųjų savybių turi tiek šviežios, tiek džiovintos aronijos, jų žiedai ir šaknys. Šių uogų ir jų sulčių siūloma vartoti profilaktiškai, sergant hipertenzija ir ateroskleroze. Aronijos naudojamos gydant diabetą, mažakraujystę, skydliaukės, inkstų, kepenų, tulžies pūslės ligas.
Per dieną pakanka suvalgyti 50-100 g aronijų.
Svarbu! Aronijose yra labai daug kraujo krešumą didinančių medžiagų. Todėl tiems, kurių padidėjęs kraujo krešumas, ir sergantiesiems tromboflebitu prieš vartojant aronijų vaisių ir jų produktų būtina pasitarti su gydytoju. Taip pat aronijų negali vartoti žmonės, sergantys skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, tie, kurių skrandžio sulčių rūgštingumas yra padidėjęs.