Kojos nuolat prakaituoja, negali kvėpuoti, dažnai sušlampa? Tuomet tikėtina, kad susidursite su nemaloniu „svečiu“ – grybeliu, viena dažniausių pėdų ligų.
Pėdų ar nagų grybelis?
Grybelis pirmiausia pažeidžia tarpupirščius, jie ima niežėti, oda parausta, pradeda skilinėti, luptis, trūkinėti padai.
„Ši infekcija, dar vadinama „Atleto pėda“, prasideda staiga ir dažniau užklumpa jaunus žmones. Laiku kreipiantis pagalbos tokį grybelį galima greitai suvaldyti“, – pastebėjo VUL Santariškių klinikų gydytojas dermatovenerologas Algirdas Šumila.
Tačiau negydomas pėdų odos grybelis ilgainiui gali netrukti išplisti į nagus. Pasak gydytojo, kai pėdų pažeidimai nebūna labai ryškūs, netrukdo žmogui, problema pastebima tik atsiradus pokyčiams naguose – pasikeitus jų spalvai, formai, pradėjus jiems trupėti.
„Kartais dar jaunystėje pasigautas užkratas gali visu „gražumu“ pasireikšti kur kas vėliau, senatvėje. Vyresnio amžiaus tokių problemų kamuojamų žmonių ir sulaukiame daugiausiai. Suprastėjusi kraujotaka, kitos ligos ir nusilpęs imunitetas taip pat sudaro palankesnes sąlygas grybelinei infekcijai“, – pasakojo A. Šumila.
Tiesa, taip pat sėkmingai grybelinė infekcija iš nagų gali persimesti ir į pėdą. Paprastai šios infekcijos „eina“ kartu ir yra glaudžiai susijusios. Be to, negydomas kojų grybelis gali išplisti ir į kitus odos plotus.
Gydantis būtina ir dezinfekcija
Gydytojas pabrėžė, jog labai svarbu ligos neužleisti – gydymas daug ilgesnis, mažiau efektyvus, kai problema įsisenėjusi.
Be to, grybelis – vartai antrinei infekcijai, kuri tampa pėdų, kojų uždegimų kartojimosi, „rožių“ atsiradimo priežastimi. Pasak jo, visgi žmonės dažnai nepakankamai atkreipia dėmesį į pirmus galimus grybelio simptomus – odos paraudimą ar pasikeitusią nago spalvą. Ypač vyrai tai palaiko nuospauda, „nurašo“ kokiai traumai. Ir tik atsiradęs skausmas paskatina ieškoti pagalbos.
„Kojų grybelio diagnostika nėra sudėtinga, tam šiandien turime du tyrimus – mikroskopinį ir pasėlio, kuris trunka ilgiau, bet padeda nustatyti konkrečią grybelio rūšį. Svarbiausia tik kad žmonės prieš tai nepultų užsiimti savigyda, naudoti kokių tepalų, tai gali trukdyti diagnostikai“, – aiškino specialistas.
Priklausomai nuo ligos pažengimo laipsnio, paciento amžiaus, gydymui gali būti skiriamos vietinio poveikio priemonės, gydomieji lakai, geriamieji vaistai.
„Prieš juos skiriant būtina atlikti kitus tyrimus, įvertinti pagrindinių organų veiklą. Gali būti taikomas ir alternatyvus šiuolaikiškas gydymas lazeriu. Ieškant geriausio būdo padėti gali būti kombinuojami keli gydymo metodai“, – kalbėjo A. Šumila.
Tačiau ilgalaikis gydymo efektas nebus pasiektas, jei neatliekama tinkama dezinfekcija. „Grybelį specialiomis priemonėmis būtina pašalinti ir iš aplinkos – avalynės, kojinių. Priešingu atveju infekcija gali lengvai atsinaujinti“, – įspėjo gydytojas dermatovenerologas.
Profilaktikai – apsauginės priemonės
Grybeliu užsikrečiama tiesioginio kontakto su infekuotu žmogumi metu ar per apkrėstus paviršius – infekcijos pažeista avalyne, kilimu, grindų danga. Taigi pirmiausia reikia laikytis tinkamų higienos įpročių – nepatariama svečiuose įsispirti į svetimas šlepetes, vengti kontakto su paviršiais plikomis kojomis.
Didelė tikimybė „pasigauti“ grybelį lankantis gausesnėse žmonių susibūrimo vietose – baseinuose, pirtyse, sporto klubuose, kur šilta, naudojamasi bendromis dušinėmis. „Tokiose bendro naudojimo patalpose rekomenduojama avėti šlepetes. Profilaktiškai po apsilankymo sporto klube ar baseine galima naudoti specialias dezinfekcines priemones – purškalą ar kremą“, – sakė A. Šumila.
Siekiant išvengti ligos taip pat patariama stiprinti imunitetą, dėvėti patogią avalynę, vengti sintetinių kojinių, prižiūrėti pėdų odą.