Augalas, kuriam pagyrų nebus per daug: padės susižeidus, kosint, įkandus uodui

Turbūt nėra žmogaus, kuris nepažintų šio gyslotinių – Plantaginaceae – šeimos augalo. Plačialapis gyslotis (lot. Plantago major) liaudyje dar vadinamas trauklapiu, gyslučiu, traukučiu, gyslažole. Jis padės susižeidus, kosint, užkietėjus viduriams, įkandus uodui. Ir ne tik.

Žaliava: gyslotis lapai. Vaistinei žaliavai tinka ir plačialapis, ir siauralapis (Plantago lanceolata) gysločiai. O plačialapio gysločio dar ir sėklos.

Sėklos nuo vidurių užkietėjimo

1 valgomąjį šaukštą plačialapio gysločio sėklų užpilkite stikline kūno temperatūros vandens, palaikykite 30 min. ir išgerkite visą stiklinę su sėklomis tuščiu skrandžiu. Po 3-4 val. viduriai suminkštės, žarnynas atlaisvės ir jums padėkos. Geriausias laikas organizmui išsituštinti yra 5-7 val. ryto, tai aktyviausias storosios žarnos laikas.

Tai labai geras būdas tiems, kas turi vidurių užkietėjimo problemą, tačiau reikia nepamiršti, kad normaliai žarnyno veiklai labai svarbu tinkama mityba bei tinkamas požiūris į pasaulį, nes storosios žarnos problemos rodo nepasitenkinimą savimi ir tuo, kas vyksta.

Kam naudojami gysločių lapai

Gysločių lapai slopina uždegimus, kai kurių mikrobų dauginimąsi, skatina žaizdų gijimą. Ko gero, visi atsimena, kaip vaikystėje daug kartų yra pagelbėjęs trauklapis – uždėdavome ant nubrozdinto kelio ir iškart palengvėdavo.

Taip pat lapų arbata lengvina atsikosėjimą, stabdo tiek išorinius, tiek vidinius kraujavimus, laisvina vidurius (lapai silpniau, o sėklos stipriau). Tinka ir bronchitams, bronchų astmai, kvėpavimo takų uždegimams, kokliušui, užkimimams, infekcinio viduriavimo ir tulžies ligų atvejais.

Sultys

Gysločių sultimis gydomi lėtiniai gastritai (kai sumažėjęs rūgštingumas), skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos. Tinka vartoti nuo ūmių ir lėtinių plonųjų ir storųjų žarnų uždegimų.

O sulčių veikliosios medžiagos stabdo stafilokokų, streptokokų ir kitų mikrobų veiklą, todėl sultys sėkmingai vartojamos sunkiai gyjančioms žaizdoms, opoms, pūliniams gydyti.

Nuo pūlinių, uodo įkandimo

Liaudies medicinoje labai plačiai vartojami švieži, švarūs lapai, kurie dedami susižeidus, ant pūlinių, nudegimų, furunkulų. Lapus prieš dedant ant žaizdos patartina įpjauti arba pamaigyti, dėti keliais sluoksniais ir aprišti. Jį keisti 3-4 kartus per dieną, o gydant nudegimus – kas 1-1,5 val.

Tinka vartoti ir džiovinti lapai, tik prieš naudojant reikia juos palaikyti karštame vandenyje.

Daug gysločių nereikėtų vartoti tiems, kam padidėjęs skrandžio rūgštingumas.

Gysločiai turi daug mineralinių medžiagų ir vitaminų, todėl juos galima jaunus ir šviežius dėti į salotas, žaliuosius kokteilius, sriubas.

Jeigu įkando uodas ir jums niežti, galite sumaigyti keletą gysločių lapų ir patrinti tą vietą – niežėjimas greitai dingsta.