„Jeigu aš jums pasakyčiau, kad valgant daug fermentuoto maisto galima išsigydyti depresiją? Arba obsesinį kompulsinį sutrikimą? Arba ribinį asmenybės sutrikimą? Skamba labai patraukliai, tiesa? Būtent tai ir žada GAPS dietos propaguotojai. Kaip registruota dietologė, kurios sritis yra virškinimo sistemos sveikata, jaučiu pareigą išsamiau išnagrinėti šios stebuklingos mitybos sistemos poveikį“, – rašo ji.
Kas iš tiesų yra GAPS dieta?
GAPS yra „Gut and Psychology Syndrome“ („Žarnyno ir psichologijos sindromo“) trumpinys. Šios mitybos sistemos esmė – valgant tam tikrus produktus galima pagerinti ir virškinimo sistemos veiklą, ir psichologinę sveikatą. Šią mitybos sistemą sukūrusi medicinos daktarė Natasha Campbell McBride mano, kad nemažai psichikos problemų – nuo mokymosi sutrikimų iki depresijos – sukelia žarnyno sutrikimas, vadinamas pralaidžiu žarnynu arba padidėjusiu žarnyno pralaidumo sindromu.
GAPS mitybos sistemos tikslas – per kelis etapus atsisakyti įvairių produktų, kad žarnyno sienelių būklė pagerėtų, o kartu išnyktų ir psichologinės problemos, kurias sukelia minėtasis sindromas – net ir rimti sutrikimai, tokie kaip bipolinis sutrikimas ir obsesinis kompulsinis sutrikimas.
Dr. N. Campbell-McBride teigimu, prieš pereinant prie pilnos GAPS dietos, kuri padeda užgydyti ir „užsandarinti“ žarnyno sienelę, svarbu į ją įeiti per kelis etapus – yra šešios pakopos.
Pradiniame etape daugiausia valgoma naminių sriubų, probiotinių produktų, geriama imbierų, mėtų ar ramunėlių arbata... daugiau nieko.
„Nevalgykite daržovių, kol nepradės rimti viduriavimas, – rašoma dr. N. Campbell-McBride svetainėje. – Kai žarnyno sienelę apėmęs stiprus uždegimas, organizmas netoleruoja jokio skaidulų kiekio.“
Kai organizmas pripranta prie pirmos pakopos produktų, nuo antros iki šeštos įvadinės dalies pakopos galima valgyti daugiau produktų, tokių kaip organinių kiaušinių tryniai, fermentuota žuvis, blynai, naminė duona ir obuolių tyrelė.
Kiekvienas žmogus skirtingai pripranta prie produktų, todėl laikas, kiek reikia laikytis kiekvienos pakopos mitybos plano, skiriasi. „Įvadinis dietos etapas gali užtrukti ilgiau arba trumpiau, priklausomai nuo išmatų pokyčių, – sako dr. N. Campbell-McBride. – Į kitą etapą galima pereiti tada, kai viduriavimas sumažėja.... Kai pereinamos visos įvadinio etapo pakopos, ir kai paciento išmatos pasidaro daugiau ar mažiau normalios, galima pereiti prie pilnos GAPS dietos.“
Pilnos GAPS dietos metu rekomenduojama vengti visų cukraus ir krakmolo turinčių produktų – įskaitant grūdus, cukrų ir krakmolingas daržoves – ir valgyti daugiau fermentuoto maisto.
Pilnos GAPS dietos rekomenduojama laikytis bent dvejus metus, o net ir baigus jos laikytis, dr. N. Campbell-McBride pataria vengti kviečių, perdirbtų produktų ir cukraus (arba bent riboti jų kiekį).
Taigi, ką galima valgyti laikantis GAPS mitybos sistemos?
Jei trumpai – daug žuvies, kiaušinių ir fermentuoto maisto.
Apskritai produktai vartojami priklausomai nuo to, kokiame etape esate, bet išsamus produktų sąrašas būtų toks:
- Naminis mėsos ar žuvies sultinys (įvadas į dietą – pirma pakopa)
- Probiotiniai produktai iš pieno arba žuvies (įvadas į dietą – pirma pakopa)
- Imbierų, mėtų arba ramunėlių arbata (įvadas į dietą – pirma pakopa)
- Organinių kiaušinių tryniai (įvadas į dietą – antra pakopa)
- Mėsos ir daržovių troškiniai (įvadas į dietą – antra pakopa)
- Fermentuota žuvis (įvadas į dietą – antra pakopa)
- Naminis valytas lydytas gi (ghee) sviestas (įvadas į dietą – antra pakopa)
- Į sriubą sutrintas avokadas (įvadas į dietą – trečia pakopa)
- Blynai su organiniu riešutų sviestu, kiaušiniais ir moliūgais (įvadas į dietą – trečia pakopa)
- Rauginti kopūstai ir kitos fermentuotos daržovės (įvadas į dietą – trečia pakopa)
- Orkaitėje arba ant grotelių kepta mėsa (įvadas į dietą – ketvirta pakopa)
- Šalto spaudimo alyvuogių aliejus (įvadas į dietą – ketvirta pakopa)
- Šviežiai spaustos daržovių sultys (įvadas į dietą – ketvirta pakopa)
- Naminė duona iš riešutų miltų, kiaušinių, moliūgų ir „natūralių“ riebalų, tokių kaip gi sviestas (įvadas į dietą – ketvirta pakopa)
- Tyrelė iš virtų obuolių (įvadas į dietą – penkta pakopa)
- Termiškai neapdorotos daržovės (įvadas į dietą – penkta pakopa)
- Šviežiai išspaustos vaisių ir daržovių sultys (įvadas į dietą – penkta pakopa)
- Nuluptas šviežias obuolys, po jo – kiti vaisiai (įvadas į dietą – šešta pakopa)
- Kepiniai su džiovintais vaisiais (įvadas į dietą – šešta pakopa)
- Šviežia arba šaldyta mėsa, žuvis arba vėžiagyviai ar kiaukutiniai (pilna GAPS dieta)
- Kepenys ar kita organinė mėsa (pilna GAPS dieta)
- Šviežios daržovės ir vaisiai (pilna GAPS dieta)
- Organinis, nesūdytas sviestas (pilna GAPS dieta)
- Neapdoroti riešutai ir sėklos (pilna GAPS dieta)
- Naminis kokosų pienas (pilna GAPS dieta)
- Česnakai (pilna GAPS dieta)
- Neapdorotas medus (pilna GAPS dieta)
Dr. N. Campbell-McBride internetinėje svetainėje rašoma: „Ši programa pagrįsta asmenine dr. N. Campbell-McBride ir jos šeimos narių patirtimi, taip pat tūkstančių GAPS vaikų ir suaugusiųjų klinikine patirtimi visame pasaulyje.“
Klinikinė patirtis neabejotinai yra svarbi, bet, deja, filosofija „man padėjo, reiškia, turi padėti ir tau“ nėra moksliškai pagrįsta.
Mitybos ekspertė A. Lavy peržvelgė mokslinę literatūrą, ieškodama įrodymų, kad ši mitybos sistema išties gali išgydyti negalavimus arba užkirsti jiems kelią, kaip yra teigiama.
Paaiškėjo, kad apie GAPS mitybos sistemą nėra atlikta nepriklausomų tyrimų, patikrintų tos pačios rūšies specialistų. Yra tyrimas, susijęs su pralaidaus žarnyno gydymu, tačiau jis gana preliminarus (tai yra, kol kas dar per anksti iš jo daryti konkrečias išvadas), be to, GAPS mitybos sistema nebuvo tiriama kaip konkretus būdas gydyti žarnyno pralaidumą. Įdomiausia tai, kad žarnyno pralaidumas nenurodytas kaip daugumos dr. N. Campbell-McBride išvardytų psichikos sutrikimų priežastis.
Taigi, panagrinėkime išsamiau. 2014 m. apžvalgoje peržiūrima žarnyno pralaidumo temą nagrinėjanti literatūra. Apžvalgos autoriai reziumuoja, kad „žarnyno pralaidumo moduliavimas tik pradedamas tirti.“
Nors ir minima, kad kai kurios dietos gali sumažinti žarnyno pralaidumą, konkrečiai apie GAPS dietą nieko neužsimenama.
A. Lavy pasikalbėjo su kitais mitybos specialistais ir jų paklausė, ar jie taip pat mano, kad nėra užtektinai GAPS dietos naudą pagrindžiančių faktų.
„Žarnyno pralaidumas neįvardijamas kaip autizmo, psichiatrinių ar elgesio sutrikimų priežastis, – sako registruota dietologė Tamara Duker Freuman, parašiusi knygą apie žarnyną „The Bloated Belly Whisperer. – Teiginiai, kad: 1) šiuos sutrikimus sukelia žarnyno pralaidumas, 2) konkretūs produktai, kuriuos valgome, sukelia žarnyno pralaidumą, ir 3) ši sistema išskiria produktus, kurie sukelia žarnyno pralaidumą, nėra pagrįsti moksliškai.“
„Ši mitybos sistema yra gana miglota, labai ribojanti ir nepagrįsta įrodymais“, – pritaria medicinos mokslų daktarė, registruota dietologė Natalie Rizzo, parašiusi knygą apie mitybą sportuojantiems „The No-Brainer Nutrition Guide For Every Runner“.
Tad ar verta bandyti GAPS dietą?
A. Lavy manymu, ši mitybos sistema yra labai ribojanti ir netvari, ypač turint omenyje faktą, kad po įvadinės dalies GAPS dietos reikia laikytis apie dvejus metus. Be to, ji riboja skaidulų, kurios maitina žarnyno mikroflorą, turinčių produktų kiekį, taip pat kitų maistingų produktų kiekį – o tai gali nulemti dideles problemas.
„Neįsivaizduoju, kaip žarnyno mikrofloros marinimas badu galėtų pagerinti žarnyno būklę“, – antrina T. Duker Freuman.
N. Rizzo pritaria T. Duker Freuman ir A. Lavy ir sako taip pat nerekomenduojanti laikytis šios dietos, nes ji nėra moksliškai pagrįsta. Ji pataria: „Norintiems susireguliuoti savo mitybą dėl žarnyno pralaidumo, patarčiau kreiptis į registruotą dietologą ir kartu sudaryti sveikos mitybos planą. Neurologinių sutrikimų gydymas laikantis dietos neatrodo saugus būdas įveikti šias ligas.“
Išvada: dietologė nerekomenduoja laikytis tokios ribojančios ir ilgalaikės dietos kaip GAPS mitybos sistema, nes ji ilgainiui gali nulemti maistinių medžiagų trūkumą ar net mitybos sutrikimus, juo labiau, kad nėra svarių argumentų, pagrindžiančių jos naudą.