E.Grėbliauskaitė-Tursienė: psichologines problemas bandoma „nugesinti“ pliušiniais meškiukais, maistu ir alkoholiu

Eglė Grėbliauskaitė-Tursienė - keturių vaikų mama, Dailės akademijos ketvirto kurso studentė, verslininkė ir modelis, palaikanti sąmoningo ir sveiko gyvenimo būdo idėją. „Kiekvienas prabunda tada, kai jam išaušta rytas. Pabunda tiek, kiek jam reiškia jo sąmoningumas“, sako ji.

Svarbu nemeluoti sau ir nuolat kelti klausimus

Eglė gerai prisimena kadaise studijų mokymų vieno dėstytojo ištartą frazę: „Ką bedarytumėte, jūs turite būti atkaklūs, niekada nemeluoti sau ir daryti viską iki galo. Neikite į kompromisus, kurie nėra būtini tam, kad pasiektumėt tikslą“. Suvokė, jog kiekviena mažytė papildoma pastanga gali padaryti skirtumą.

„Kainuoja daugiau pastangų išspausti sultis vaikui ar pasakyti – ne, pasaldintų gazuotų gėrimų mes nepirksime. Bet dabar mano vaikai įprato gerti tik vandenį, net išgėrę sulčių kur svečiuose, jie ieško vandens, nes neatsigėrė! Tik vyresnis vaikas protestuoja dėl mėsos, bet tai ne problema, jis jos gauna pakankamai mokykloje. O dėl jaunėlių – kai paprašiau darželyje, kad vaikui neduotų mėsos, teko atlaikyti tam tikrą spaudimą. Bet galima „pagudrauti“, pvz. pasakyti, jog daktaras liepė nevalgyti mėsos“, juokiasi jau trejus metus vegetariškai besimaitinanti Eglė.

Ir priduria: kai vaikas auga sveikas, guvus, energingas - kam jam saldainiai, šokoladu glaistyti saldūs varškės sūreliai? Žymiai geriau, nors ir sudėtingiau – nupirkti džiovintų vaisių, riešutų. Ar mamos žino ir ar gydytojai informuoja visuomenę apie tai, kiek alergijų pieno produktams patiria vaikai iki 5 metų amžiaus? Tie reklaminiai tekstai „reikia gerti pieną ir valgyti varškės sūrelius“, kurie yra dalinami vaikams darželiuose, bauginančiai demonstruoja sudarančių vaikų meniu sąrašus dietologų neatsakomybę arba tamsumą.

Mokyklose nėra geriamo vandens, bet yra bevielis internetas, kurį, demonstruodami savo nekompetenciją, leidžia diegti seimo nariai. Iškėlęs galvą švietimo ministras giriasi įdiegęs kompiuterių klasę su bevieliu internetu, kai net Europos sąjungos komisija nerekomenduoja Wi-Fi interneto diegti vaikų ugdymo įstaigose!

O ką jau kalbėti apie tai, jog monopolį turintis ryšio tiekėjas skambina į gyventojų namus ir siūlo įsigyti galingą bevielio interneto įrangą, kuri 24 valandas per parą „švitina“ visus to namo gyventojus? „Normos tai leidžia“, sako. O kas ir kaip priima normas? Kodėl ant cigarečių pakelių rašome apie pavojų gyvybei, o reklamuodami nemokamą Wi-Fi ryšį nenurodome, kaip tai veikia žmogaus organizmą?

Laki fantazija ir moksliniai argumentai privertė atsisakyti mėsos

Vegetarizmas į Eglės gyvenimą atėjo labai paprastai. „Kadangi turiu lakią fantaziją, negaliu gaminti žalios mėsos. Kai nežinai ar nenori žinot, tarsi gali tai valgyt, bet kai matai, kaip tai gaminama...

Kai pagimdžiau paskutinį vaikelį, supratau, jog nebegaliu valgyti mėsos ir žuvies. Jau kurį laiką mūsų namuose mėsos nebėra. Žinoma, daugeliui kyla klausimas, o kaipgi į valgiaraštį be mėsos reaguoja mano vyras? Viskas labai paprasta – tereikia pasitelkti mokslinę literatūrą, joje mano vyras rado pakankamai argumentų, kodėl vertėtų atsisakyti mėsos.

Kitaip yra su tėvais – stereotipas apie mėsos ir pieno produktų naudą žmogui yra taip įsišaknijęs jų sąmonėje, jog vegetarizmo temomis mes nelabai galima ramiai, be audringų emocijų pasikalbėti.“ Tiesa, pradėjusi vegetariškai maitintis, Eglė taip pat susidūrė su dažnai žmonių užduodamu klausimu – o ką valgyti? Tačiau netrukus atrado daug įvairaus maisto – visokių rūšių daržovių, kruopų, riešutų, vaisių, pačių įdomiausių patiekalų...

Ironiška, sako Eglė, jog automobilius ar namus visi gražina, blizgina, o ar žmonės rūpinasi, ką deda į savo ir vaikų organizmus?

Juk maistas – kaip vaistas, ši mintis turi atsibelsti iki mūsų protų. Valgydami kokį patiekalą, pagalvokite – ką šis maistas man duos, kuo pavirs mano organizme? Visos ligos atsiranda iš netinkamos mitybos. Cheminės reakcijos duoda tam tikrus atsakus. Nori būti linksmas, žvalus ir energingas ar apsnūdęs sėdėti berūkydamas prie kavos su pyragėliu, ir skųstis, kaip neturi sveikatos, kaip svoris nekrenta?

Tačiau Eglė priduria: „Gerbiu kito pasirinkimą. Kas yra normalu? Tai, ko daugiausia yra visuomenėje tuo laikotarpiu, pavyzdžiui, dabar taip yra su mėsos valgymu. Tegu žmonės pasirenka patys. Bet jie turi teisę žinoti. Reikia prabusti, neignoruoti to, kas aplinkoje, ir, svarbiausia, nemeluoti sau bei jausti atsakomybę už savo vaikus.“

Daug paprasčiau - nieko nežinoti ir nepastebėti

Į maistą Eglė dėdavo mažiau „prieskonių“ (vegetos), maitino švelniu, virtu, garintu maistu... Buvo griežta, liepdavo eiti miegoti laiku, mokydavo principingumo. Vėliau Eglė išvažiavo į užsienį dirbti modeliu. „Sveikatingumo klausimas tarp modelių yra ypač aktualus. Išskyrus tai, jog jos surūko maždaug po pusantro pakelio cigarečių per dieną, jos gyvena pakankamai sveikai – geria daug vandens, valgo salotas ir rūpinasi dvasinio tobulėjimo keliu“, šypsosi moteris.

Dvasinio tobulėjimo idėjos į jos gyvenimą atėjo savaime, daug dalykų papasakojo ir dvasinėmis temomis itin „apsišvietusios“ kolegės. „Na, o kartu su dvasiniu tobulėjimu atsiranda ir kiti dalykai – sveikas gyvenimo būdas, sąmoningumas, principingumas, žinojimas, kur eini...“

Eglė teigia, jog sveikas gyvenimo būdas neapsiriboja vien tik mityba. „Jame yra viskas – ir įpročiai, ir atvirumas sau bei kitiems. Yra daug paprasčiau kažko nepamatyti, nepastebėti arba nenorėti žinoti, numoti ranka... Kiek stipriai norėsite papjauti, išmėsinėti ir suvalgyti veršiuką, kurį patys užauginote, šėrėte, su kuriuo bendravote kasdien?

Dauguma šiandien mėsą valgančių žmonių nesugebėtų patys paskersti gyvulio, esu tuo įsitikinusi! Ypač kūdikėlius auginančios mamos pasibaisėtų vien nuo minties, jog turi nužudyti ir suvalgyti. Tačiau kai gyvūnai nužudomi ir jų „mėsytė“ sumalama ir patiekiama parduotuvėje, tos pačios mamos maitina ta skerdiena savo vaikučius!

Kai akys nemato, lyg ir nebaisu tuomet? Bet esmė nuo to nesikeičia. Kiek skanus bus pačių pasodintas ir užaugintas pomidoras, kurį laistėte kasdien? Su didžiausiu malonumu jį suvalgysite. Ir jis bus šimtus kartų naudingesnis tiek fizine, tiek emocine prasme.

Trūksta energijos? Užaugsite silpnučiai? Taip, jeigu maitinsitės tik „mirusiu“ maistu : čipsais, užsigersite „100% natūraliomis sultimis” (iš koncentrato). Pavyzdžiui, ar arkliui trūksta hemoglobino? Kuo jis minta? Žolėmis! Sotumo jausmas, kurio daug kas pasigenda, yra skrandžio užkimšimo jausmas, kuris atima daug energijos. Pavalgius neturi būti sunku, turi būti gaivu ir lengva.“

Moteris kritikuoja ir visuomenėje nusistovėjusią normą neva lepinti savo vaikus šokoladukais, saldainiais, močiutės keptais kotletais. „Tarsi norime gero, bet kažkodėl neįsigiliname į tai, o kas iš tikrųjų yra gerai vaikui?. Iš tiesų – žinome, jog tai nesveika, tačiau užsimerkiame – truputį panuodyjame savo vaikutį, nes „jis taip labai nori“..

O jeigu vaikas aiškiai žinotų, kokias dovanas „dovanoja‘ šie skanėstai jo organizmui, jis jų net nenorėtų! Bet tam, kad jis žinotų, turėtų gauti informacijos apie tai. Geriausia – iš žmonių, kuriais labiausiai pasitiki, iš tėvų. Gyvenime keliu sau tikslą būti sveiku, pilnaverčiu, pasitikinčiu savimi, laimingu žmogumi ir tokiais užauginti vaikus. Pirmasis žingsnis link to yra žiūrėti, ką dedame į savo ir vaikų burnas.“

Didžiausia šventė – tiesiog pabūti kartu su šeima

Gimtadienius, savaitgalius ar tiesiog laisvalaikį Eglės šeimyna švenčia visi kartu namie. Eina pasivaikščioti, kartais išvažiuoja į sodybą pagrybauti, atostogauti... „Sėdėjimas prie stalo, alkoholio vartojimas, besaikis valgymas neatrodo man kaip šventė. O kai suvažiuoja artimi žmonės ir daug bendraujama kartu, tai tampa tikra švente“, dalinasi moteris. „Vaišių nesureikšminu. Juk yra paprasta pripjaustyti daržovių, išspausti sulčių... Svarbiausia – tiesiog pabūti kartu. Ir tam tikrai nėra būtinas alkoholis“.

Pagalba vaikų globos namuose gyvenantiems jaunuoliams

Eglė vykdo projektą „PATS“, kurio tikslas – padėti vaikų globos namuose gyvenantiems jaunuoliams pasirengti savarankiškam gyvenimui. „Vaikai, išėję iš globos namų, jaučiasi taip, kaip aš kažkada užsieny... Jie nežino sistemos, nežino to gyvenimo, yra tarsi užsieniečiai mūsų visuomenėje. Užsieniečiai dar ir todėl, nes aplinkinių požiūris į juos yra toks.

Aštuoniolikmečiai net slepia faktą, kad jie iš globos namų... Ir tai, jog šios problemos slepiamos, jau yra šioks toks visuomenės ligos požymis. Jie ne patys sugalvoja tai, o gauna tokią reakciją iš aplinkos. Noriu jiems duoti ne žuvį, o meškerę, ir pasakyti – tu esi jaunas, sveikas žmogus. Sveikata tikrai nepriklauso nuo amžiaus, lyties ar rasės. Tu gali viską daryti, nesvarbu, kokia praeitis. Belskis, ir tau bus atidaryta.“

Eglei svarbu, kokioje visuomenėje augs jos vaikai. „Noriu, kad jie matytų, jog reikia gerbti visus žmones. Negali atmesti ar smerkti kažko, jei jis yra kitoks. Niekad nežinai, kas bus rytoj. Dabar vyksta labai daug labdaros akcijų, žmonės nori padėti ir atsižvelgia į šią problemą. Bet kai pagalvoji, kokia forma pateikiama ta pagalba...

Ko mes siekiame, darydami tas akcijas? Kalėdinės akcijos globos namų vaikams dažnai yra tiesiog nepagarbios – jais paprasčiausiai naudojamasi. Baisu buvo žiūrėti vienos garbingos ponios globojamą labdaros akcijos reklamą su vienareikšmiškai nesveiko, bet labai vaikų mėgstamo gėrimo reklama! Ar šitaip skatinamas sąmoningumas? Psichologines problemas bandom „nugesinti“ duodami kokį pliušinį meškiuką ir saldainių namelį. Kaip ir alergiją saldainiams gydom duodami tabletę, o ne nustodami valgyt saldainius. Reikia gydyti tikrąsias ligos priežastis, o ne pasekmes.