Imbieras naudojamas turbūt visose pasaulio virtuvėse. Indijoje gaminama net keletas rūšių miltų su džiovintu imbieru. Jis yra daugelio prieskonių mišinių ingredientas. Imbiero deda į sausainius, keksus, meduolius, sriubas (ypač į sriubas su bulvėmis ir pupelėmis ar žirniais), su juo ir iš jo ruošia karštus ir šaltus gėrimus, deda į visus ryžių ir daržovių patiekalus.
Gaminant tradiciškus japoniškus žalios žuvies patiekalus, pavyzdžiui, suši, imbieras yra nepakeičiamas priedas ne vien dėl skoninių savybių, bet ir dėl žuvyje galimai esančius parazitus naikinančio poveikio.
Praėjusiam šimtmetyje imbieras pradėjo karaliauti ir Europos virtuvėse. Jis naudojamas ruošiant marinatus, aštrius patiekalus, konditerinius kepinius, gerina džemų ir gėrimų skonį, labai tinka žuvies, žvėrienos, mėsos patiekalams gardinti.
Europoje labiau populiarus džiovintas imbieras. Jis dedamas į pyragus, pudingus ir džemus, arbatą ar alų. Kinijoje imbieras naudojamas ir virtas, ir keptas. Tokie patiekalai ilgai gaminami, imbieras juose naudojamas supjaustytas į gabalėlius, mat jie ilgai išlaiko skonį. Šioje šalyje imbieras taip pat dedamas į patiekalus, kurie gaminami greitai maišant. Tuomet naudojamas kapotas, nedžiovintas imbieras.
Geriau pasirinkti šviežią imbierą, negu džiovintą arba maltą, kadangi šviežias yra gerokai kvapnesnis ir jame daugiau aktyviųjų medžiagų. Šviežio imbiero šaknis turi būti kieta, glotni ir ant jos neturi būti jokių juodų dėmių ar pelėsių. Šviežias imbieras būna jaunas ir senas. Seną imbierą būtinai reikia nulupti prieš vartojimą, jauno lupti nereikia.
Imbieras yra turtingas vitaminais C, B1, B2, A, jame gausu magnio, fosforo, kalcio, taip pat aptinkama geležies, kalio, natrio ir cinko. Jei jaučiate sunkumą skrandyje, viso kūno vangumą, nuolat pavargstate ir susierzinate, jei jūsų akys prarado spindesį, oda išbalusi, netekote apetito, o iš burnos sklinda blogas kvapas, galima spręsti, kad jūsų organizme yra daug neteisingo virškinimo atliekų, t.y. šlakų ir toksinų.
Jeigu peršalote, imbieras ir čia padės. Pasidarykite tonizuojantį citrinos, šviežio imbiero ir medaus gėrimą arba mišinį.
Šis mišinys tinka ne tik peršalimo ligų gydymui, bet ir virškinimo gerinimui, imuniteto stiprinimui, kraujospūdžio reguliavimui.
Padeda palaikyti gerą sveikatą, o susirgus - ją greitai atstatyti.
Vartojamas po 1-2 arbatinius šaukštelius prieš valgį. Taip pat galima pasidaryti arbatą, užpilant mišinį karštu, bet ne verdančiu vandeniu.
Mišinį sudaro:
100 g imbiero (pagal skonį galima imbiero kiekį didinti ar mažinti)
200 g citrinų
150 g medaus
Imbiero šakniastiebius nulupkite, o patį imbierą sumalkite (galima naudoti paprasčiausią mėsmalę). Citrinas nuplaukite ir, išėmę kauliukus, sumalkite su visa žievele. Įmaišykite medų ir naudokite.
Imbieras ramina skausmą. Didžiojoje Britanijoje imbieru malšina skrandžio dieglius, o Indijoje šviežią imbiero košę tepa ant smilkinių esant migrenai.
Imbieras naudingas ir sergant artritu, jis mažina cholesterolio kiekį.
Nors imbieras - tikrai stebuklingas vaistas, tačiau nereikia persistengti, tarytum kuo daugiau naudosime imbiero, tuo sveikesni būsime. Tik teisingai naudodami prieskonius maistą pagardinsime, o gydymas taps efektyvus. Dideli imbiero kiekiai netinkami turintiems skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų, taip pat odos uždegimų, atvirų kraujuojančių žaizdų. Besilaukiančios moterys imbiero turėtų naudoti atsargiai, sumažintomis dozėmis.
Lašas imbierinio aliejaus karštoje vonioje nuims raumenų skausmą. Masažas su šiuo aliejumi gerina kraujotaką, greitina riebalų apykaitą. Jo aplikacijos naudojamos reumatizmo profilaktikai. Gydomasis eterinis aliejus vis dažniau sutinkamas aromaterapinėse kompozicijose.
Pagrindinė taisyklė ruošiant maistą su imbieru - patiekalo skonis ir aromatas priklausys nuo to, kada jo įdėsite. Jei gaminimo pradžioje, tai aromatas bus silpnesnis, o jei pabaigoje – stipresnis. Imbierą galima naudoti gaminant ryžius, taip pat saldžiuosius patiekalus.
Mango padažas su imbieru
Reikės:
500 g braškių (galima naudoti šaldytas),
2 mango vaisių,
1 citrinos,
500 g cukraus,
gabalėlio imbiero šaknies.
Braškes nuplauti, mango vaisių nulupti ir supjaustyti kubeliais. Išspausti citrinos sultis. Uogas sumaišyti su mangu ir cukrumi, palikti pusvalandžiui, kad įsigertų. Paskui viską gerai išplakti elektriniu plaktuvu, kad gautųsi vientisa tyrė. Imbierą nulupti ir smulkiai supjaustyti, sumaišyti su tyre.
Šis padažas pagardins blynelius, pudingus, ledus.
Obuolių pyragas su imbieru ir riešutais
Reikės:
4 kiaušinių
250 g cukraus
250 g sviesto
350 g miltų
100 g grietinės
2 arbat. šaukšt. kepimo miltelių
2 arbat. šaukšt. cinamono
pakelio vanilinio cukraus
100 g imbiero
100 g graikinių riešutų
6 didelių obuolių.
Kiaušinius išsukite su cukrumi iki baltos purios masės. Sviestą ištirpinkite ir atvėsinkite.
Į kiaušinių masę sudėkite grietinę, kepimo miltelius, vanilinį cukrų ir miltus. Galiausiai supilkite atvėsusį sviestą ir išmaišykite. Tešla turi būti riebios grietinės tirštumo.
Imbierą sutarkuokite ir sudėkite į tešlą kartu su pakepintais graikiniais riešutais ir cinamonu.
Obuolius nulupkite. kepimo skardą ištepkit sviestu ir sukrėskite tešlą, išlyginkite. Ant viršaus gražiai skiltelėmis dėkite obuolius.
Kepkite maždaug valandą 175 laipsnių karštumo orkaitėje.
Skanaus!
Ar žinote, kad
Namuose taip pat nesunku užsiauginti imbierą, nes prekybos centruose yra pirkti šviežių šaknų (supakuota plastikinėse dėžutėse, egzotinių daržovių ir vaisių skyriuose). Pasodinkite ją į purią derlingą žemę ir netrukus išlys pirmi lapai. Jie dideli, sudėtiniai, panašūs į palmių lapus. Gegužės mėn., po visų šalnų, imbierą galima persodinti į lysvę. Jiems tinka puri ir derlinga žemė saulėje arba pusiau pavėsyje.
Jeigu auga saulėje, žemė turi būti drėgna. Per sausras reikia laistyti. Šakniastiebiai kasami vėlų rudenį, kai nudžiūva lapai. Per žiemą laikoma vėsiai (rūsyje, drėgname smėlyje arba šaldytuve, maišelyje, suvynioti į drėgną popierių). Vasarį sodinama į vazonus, kad pradėtų augti, o gegužę vėl - į lysvę. Imbierų vegetacija ilga, pasodinti į lysvę tiesiai iš rūsio nespėja užauginti derliaus, todėl keletą mėnesių paauginami namie. Šiltesniuose kraštuose jie ne tik gausiau dera, bet ir žydi.
Imbierą galima visus metus auginti namuose, bet jiems reikia derlingos žemės ir nemažo vazono. Laikoma ant šviesios rytinės arba vakarinės palangės, retkarčiais nupurškiama, vasarą laistoma gausiai, žiemą saikingai. Persodinama kasmet.
