Ekspertė: rezultatus to, ką ant veido tepame jaunystėje, pamatysime vėliau

Kosmetika yra viena iš tų sričių, be kurios žmogus nesunkiai išgyventų ir kurios produktų vartojimą gali sąmoningai kontroliuoti. Vis dėlto, dažnai kosmetikos priemonėmis piktnaudžiaujama, todėl išderinamos normalios odos funkcijos ir užsisukame užburtame rate – kosmetikos prireikia tam, kad subalansuotume odos funkcijas.

Tiems, kurie nori ištrūkti iš to užburto rato, viena iš „Kvapų namų“ įkūrėjų, besispecializuojanti natūralios kosmetikos gamyboje, Rūta Daunoravičienė pataria: tokiu atveju geriausia nebenaudoti jokių kosmetikos priemonių ir leisti odai iš pagrindų atsinaujinti: atsikurti hidrolipidinę plėvelę, ir visą natūralią odos ekosistemą.

Reakciją į kosmetiką lemia ant odos tarpstanti sava mikroflora

„Rezultatus to, ką ant veido tepame jaunystėje, pamatysime vėliau, – sako natūralios kosmetikos specialistė, – sintetines chemines medžiagas oda suvokia kaip svetimkūnį ir turi nuo jų gintis. Be to, ginasi ne tik oda, bet kartu ir visas organizmas - imuninė, endokrininė sistemos. Tiesioginį ryšį tarp kosmetikos ir, tarkime, endokrininės sistemos sutrikimų nustatyti sunku, nes buityje naudojama žymiai daugiau chemijos pramonės priemonių (buitinė chemija, kvepalai, kosmetika). Kita vertus, su natūraliomis medžiagomis žmogus gyvena 2 milijonus metų, o su cheminėmis – vos 100, todėl sunku prognozuoti, kaip į jas reaguos mūsų organizmas. Akivaizdu tik tai, kad nuolat daugėja alerginių, autoimuninių ligų, vėžinių susirgimų.“

Anot Rūtos Daunoravičienės, kosmetikoje naudojami odos funkcijas trikdantys technologiniai priedai (konservantai, emulsikliai, tirštikliai, putokliai, pH buferiai, kvapikliai ir pan.) reikalingi produktų estetinei išvaizdai, tekstūrai pagerinti, galiojimo laikui prailginti, tačiau visiškai nereikalingi odai, ir net gali būti žalingi odos ar net viso organizmo sveikatai. Kitaip tariant, konservantai – itin agresyvios biocidinės medžiagos. Jos naikina ne tik nepageidaujamus mikrobus kreme, bet ir gerąją odos mikroflorą.

„Tokios antimikrobinės medžiagos sunaikina mums gyvybiškai svarbius mikrobus, kurie labai prisideda prie odos sveikatos. Žmoguje žmogiškųjų ląstelių apskritai tėra tik dešimtoji dalis, visa kita sudaro mikrobų ląstelės – esame toks savitas superorganizmas. Kiekvienas turime savitą mikrobų ekosistemą. Tie specifiniai „kailiniai“ skirtingai reaguoja į tai, ką mes užsitepame ant odos: mikrobai „valgo“ tai, kas užtepta ir jų reakcija lemia odos atsaką į produktą. Siekiant nepakenkti natūraliai odos mikroflorai, šviežioje natūralioje „Kvapų namų” kosmetikoje nenaudojami technologiniai priedai: emulsikliai, konservantai, tirštikliai, purikliai ir t.t.“, – teigia ekspertė.

Pasigaminti kremą užtrunka be galo malonias dvidešimt minučių

Rūta Daunoravičienė atskleidžia, kad pagrindinės kremų sudedamosios dalys yra vanduo ir aliejus: „Savo kremuose mes naudojame ne vandenį, o distiliuotus augalų vandenis – hidrolatus. Juos taip pat puikiai tinka vartoti kaip tonikus. Pasirinkti galima pagal tai, koks augalas ar jo savybė, kvapas labiau patinka – raminantis ir pigmentines dėmes mažinantis rožių vanduo, arbatmedis – riebiai ir probleminei odai, galbūt kažkam patiks pelargonija, Keiptautinė ramunėlė ar laukinė palmaroza“, - sako natūralios kosmetikos specialistė, demonstruodama visą kremo gaminimo procesą.

Kita gaminamo kremo sudedamoji dalis – riebalinė fazė. Sintetiniuose kremuose riebalinę dalį užpildo mineralinė alyva ir kiti sintetiniai riebalai, o natūraliuose kremuose – nerafinuoti aliejai iš įvairių augalų sėklų ir riešutų. Rūta Daunoravičienė neabejoja, kad daugelis pastebi, kaip nusiprausus putojančiomis priemonėmis oda išsausėja: ji lieka šarminė, be riebalų ir mikrobų sluoksnio. Todėl reikia atstatyti pH į rūgštinę pusę ir „pamaitinti” savo gerąsias bakterijas. Tam puikiai tinka kokosų aliejus. Sviestmedžių aliejus minkština, saugo nuo pigmentinių dėmių, priešuždegimiškai veikiantis Foraha aliejus – numeris vienas kovoje su spuogais, o sojų gemalų aliejus – puikus vitaminų E šaltinis.

Natūralios kosmetikos gamyboje taip pat naudojami fitoliai arba eliksyrai. Tai žiedų ar kitos augalo dalies ištraukos, kurios gaunamos augalus mirkant aliejuje. Grynas fitolis gali būti tepamas ant veido kaip serumas, o taip pat kaip aromaterapinis produktas. Rožės eliksyras subalansuoja moters nuotaiką, vidinį pasaulį, suteikia pasitikėjimo savimi, nuramina, vanilės eliksyras – vienas mėgstamiausių dėl itin malonaus ir raminančio kvapo.

Natūralios kosmetikos specialistė atkreipia dėmesį, kad kosmetikoje (ir maistui) labai svarbu naudoti nerafinuotus aliejus. Nerafinuotas, šaltuoju būdu spaustas aliejus – augalo gemalo gyvybės syvai, kurioje rasime pačių svarbiausių odai ir grožiui vitaminų (A, D, E, K, F). Kaip atpažinti nerafinuotą aliejų? Paprastai jie turi būdingą kvapą ir spalvą: vynuogių sėklų – žalias, arganų – gelsvas ir pan.

Tiksliai, pagal patikrintą receptą sudedame ingredientus ir jau po 20 minučių intensyvaus maišymo – natūralus, kvapnus, rankų darbo kremas pagamintas. Gaminimo procese nenaudojami jokie konservantai, todėl kremo galiojimo laikas palyginti trumpas – vos keli mėnesiai. Natūralios kosmetikos specialistė pabrėžia, kad nereikia leisti odai tinginiauti – nedaryti darbų už ją (kosmetiką labai riboti), atvirkščiai – leisti tvarkytis pačiai, atlikti gamtos patikėtas funkcijas.