„Nors nėra vieningo sutarimo, koks mėsos kiekis yra rekomenduojamas vidutiniam žmogui, tačiau viena suaugusio žmogaus porcija turėtų būti 80-160 g, vaiko – 30-50 g, – sako „Alfa clinic“ šeimos gydytoja Izabelė Gasiūnaitė. – Žinoma, suvalgomas mėsos kiekis priklauso ir nuo fizinio aktyvumo ar kūno sudėties, tačiau pagal sveikos mitybos principus, nepriklausomai nuo kaloringumo, rekomenduojama valgyti kasdien po 1-2 porcijas mėsos, įskaitant žuvį. Tai yra visa mėsos norma dienai“.
Šeimos gydytoja taip pat pastebi, kad dažnas mėsos skirstymas į „lengvesnę“ ar „sunkesnę“ iš dalies yra tiesa. „Mėsos „sunkumas“ priklauso nuo jos sudėties – kuo mėsa riebesnė, tuo sunkiau organizmui ją suvirškinti, ir atvirkščiai – kuo mėsa liesesnė, turinti daugiau baltymų, tuo šis procesas paprastesnis. Mažiausiai kalorijų turi ir liesiausia savo sudėtimi yra vištiena, veršiena ir elniena, o riebiausia – kiauliena ir jautiena. Žinoma, bet kokią mėsą valgant saikingai, šiuo, lietuvių taip mėgstamu maistu, galima mėgautis kiekvieną dieną“ – dalinasi I. Gasiūnaitė.
Skirtingai mėsai – skirtingas paruošimas
Vištiena. Vištienoje yra daug baltymų: 100 g vištienos krūtinėlės yra apie 22,8 g baltymų ir 0,9 g riebalų, todėl ši mėsa lengvai virškinama. Kurią mėsos dalį pasirinkti – priklauso nuo to, ką planuojama gaminti. Verdant sriubą ar troškinant faršą, tinkamesnė suaugusių vištų mėsa – nors ji būna kietesnė, tačiau turi daugiau baltymų ir yra aromatingesnė. Tuo tarpu mėsinių viščiukų mėsa yra minkštesnė, liesesnė, tad ji labiau tinkama kepti orkaitėje, keptuvėje ar ant grotelių. Šis kepimo būdas ypač aktualus vasaros sezonu. Visai jaunų viščiukų mėsa yra liesiausia ir sultingiausia, tad tinka vaikams ar turintiems didelį cholesterolio kiekį.
Veršiena. Ši mėsa yra liesa bei šviesiai rožinės spalvos, ypač tinkama dietinei mitybai. Vertingiausios jos dalys – nugarinė ir kumpis, kurias patartina kepti arba troškinti. Veršienos nugarinėje (100 g) yra apie 19,6 g baltymų ir 2,7 g riebalų, tad ji tinkama dietinei mitybai. Kalbant apie veršienos mentę, krūtininę ar galūnių mėsą – ji yra kietesnė, tad ją reikia ilgiau virti. Ji puikiai tinka troškinio gaminimui.
Jautiena. Nors 100 g jautienos yra nemažai baltymų (18,3 g), tai itin riebi mėsa – 100 g jautienos yra 17,1 g riebalų. Išpjova, nugarinė, liemeninė, vidinė ir viršutinė kumpio dalys yra laikoma aukščiausios rūšies mėsa, ypatingai tinkama kepti ant grotelių, keptuvėje ar orkaitėje. Nugarinė tinka didkepsniams, o karka, mentė ir kumpis tinkamesni gaminant troškinį. Perkant jautieną svarbu atkreipti dėmesį į lajų – kuo jis geltonesnis, tuo mėsa yra senesnio gyvulio ir bus kietesnė, todėl ilgiau virs ar keps.
Kiauliena. Kiauliena yra sunkiai virškinama, dėl savo riebumo – vien pusriebės kiaulienos mėsos 100 g yra tik 12,5 g baltymų ir net 40 g riebalų. Žinoma, nors riebumas priklauso ir nuo to, kurią kiaulienos dalį valgote – mentė turi mažiausiai riebalų, o šoninė – daugiausiai, tad nederėtų dažnai mėgautis šia mėsa. Pačios vertingiausios kiaulienos dalys – nugarinė, sprandinė bei kumpis. Kumpį, nugarinę, šonkaulius tinka kepti ant grotelių, keptuvėje ar orkaitėje. Renkantis kiaulieną parduotuvėje, svarbu atkreipti dėmesį į jos odą – ji turi būti minkšta, drėgna ir be šerelių.
Aviena. Aviena, nors ir laikoma sveika mėsa, yra sunkiai virškinama – jos riebalai išsilydo tik 44-55 °C temperatūroje, kai, tuo tarpu, vištienos – 36 °C. Gaminant šią mėsą patartina rinktis šlauneles ir nugarinę, kadangi jos yra vertingiausios avienos dalys, kurios verdamos ar troškinamos greitai suminkštėja. Ruošiant avieną su kaulu, ją patariama kepti orkaitėje
– taip mėsa išliks dar sultingesnė, tuo tarpu mentės ar krūtinės dalis tinkamiausia virti ar troškinti.