Feromonai, dar kartas vadinasi atraktantais, tai aromatiniai junginiai, traukiantys priešingos lyties atstovus. Kuo gi jie iš tikrųjų kvepia? „O jūs pauostykite“ – straipsnio autorei pasakė mokslininkas, paduodamas tuščią mėgintuvėlį. Ir net kvapą užėmė – koks nemalonus ir stiprus jame buvo kvapas. „Tai – vyriškas feromonas androstenonas. O jei jums dabar sutriks mėnesinių ciklas – nesijaudinkite. Pauostėte didelės koncentracijos vyriško feromono, o jis gali šitaip paveikti“, - aiškino mokslininkas.

Vyro kvapas

Androstenonas – vienintelis žinomas feromonas, kurį išskiria ne tik gyvūnų (patinų), bet ir vyrų liaukos. Ir, beje, vyrams (o taip pat ir trečdaliui moterų) jis visiškai niekuo nekvepia. Kodėl – nežino niekas. Kokią būtent informaciją šis feromonas teikia gražiosios lyties atstovėms – taip pat paslaptis, rašo žurnalas "Zdorovje".

O štai gyvūnų feromonus mokslininkai išskiria ir tiria gana sėkmingai. Dar 1959 metais buvo pateikta hipotezė, kad vabzdžių patelės apie pasirengimą poruotis praneša skleisdamos kažkokią lakią medžiagą. Ši medžiaga buvo išskirta ir priskirta ypatingai junginių grupei, kuri gyvūnijos pasaulyje atlieka „informatorių“ vaidmenį.

Vėliau išaiškėjo, kad feromonai gali perduoti ne tik seksualinę informaciją.

Šiais junginiais gyvūnai žymi savo teritorijas, praneša apie pavojų ir apie poreikį susiburti į vieną vietą, reguliuoja tėvų ir vaikų santykius. Bet iki šiol jokiems pasaulio mokslininkams nepavyksta griežtai nustatyti, ar egzistuoja žmogaus feromonai.

„Net pats jų kaip apibrėžimas – medžiagos, išskiriamos gyvūnų, o galbūt ir žmonių, ir naudojamos perduoti informaciją tos pačios rūšies atstovams – dar turėtų būti tobulinamas. Jau 30 metų tiriu feromonus ir galiu pasakyti, kad iki šiol klausimų yra daugiau nei atsakymų“, - aiškino chemijos mokslų daktaras E.P.Zinkevičius.

Meilė iš pirmojo pauostymo

Vargu ar mus galėtų stipriai traukti žmogus, kurio kvapas mums nepatinka. Mokslininkai jau žino, dėl ko taip yra. Viską gali paaiškinti histologinio suderinamumo kompleksas. Pavadinimas sudėtingas, bet supaprastinus galima pasakyti taip: iš tikrųjų, pats patraukliausias mums seksualinis partneris turi maloniai kvepėti (ir sunaudotų kvepalų kiekis šiuo atveju visai nesvarbus – jis vis vien neįveiks unikalaus individualaus kvapo).

„Jei dviejų žmonių genų rinkinys yra panašus ar, priešingai, yra pernelyg skirtingas, tai tokios poros vaikai tikriausiai būtų ne patys sveikiausi: pirmu atveju didelė dviejų prastų genų paveldėjimo tikimybė, o antru – genų rinkinio disharmonijos tikimybė“, - aiškino mokslininkas.

Apie tai, kad potencialaus partnerio genai jums netinka, kaip tik ir praneša kvapas (manoma - feromonai).

Vieniems žmonėms vieno konkretaus potencialaus partnerio kvapas atrodys nuostabus, kitiems – atstumiantis. Būtent dėl to daugelis juodaodžių kai kuriems baltiesiems kvepia „siaubingai“, o mūsų kvapas nemalonus mongoloidų rasės žmonėms. Jie teigia, kad mes, europiečiai, kvepiame aštriai ir rūgščiai.

Reikia nepamiršti ir to, kad jei jums patinka žmogaus kvapas, tai reiškia tik tiek, kad jums jis yra tik biologiškai tinkamas. Siekiant susikurti ilgalaikius santykius dar būtinas ir kitų sąlygų patenkinimas – temperamentų, charakterių, intelekto ir kitų dalykų suderinamumas.

Neuostyk – pastosi

Žmogus gerai reaguoja į feromonų tipo junginius. Tai patvirtinta ir branduolio magnetinio rezonanso metodu: kai žmogui pasiūloma pauostyti skirtingų kvapų, aktyvuojamos tam tikros smegenų sritys. Bet ką jos aktyvuotos veikia?

Vienas iš amerikietės profesorės Marthos McClintock eksperimentų įrodė, kad krūtimi maitinančios motinos organizmas išskiria cheminius junginius, turinčius įtakos kitų moterų vaisingumui. Biologinė stebėto reiškinio prasmė kol kas nežinoma. Galbūt tai instinktyvus motinos organizmo siekis padidinti aplinkinių moterų vaisingumą tam, kad jos vaikas turėtų galimybę augti ir vystytis bendraamžių aplinkoje.

3 faktai apie feromonus

► Moterų feromonas, nuo kurio priklauso išskirtinis konkrečios moters patrauklumas vyrams, kol kas neatrastas. Hipotezė, kad toks junginys yra kopulinas, išskiriamas beždžionių patelių lytinių organų, yra moksliškai paneigta.

► Hipotezė, kad raudonplaukės ir blondinės išskiria itin daug feromonų ir dėl to yra labiau patrauklios už brunetes – ne kas kita kaip mitas.

► Daugiausiai informacijos apie žmogaus individualų kvapą galima gauti pauosčius jo plaukuotas kūno vietas. Taip, beje, elgiasi ir šunys: jei nepažįstamas žmogus gulėtų ant žemės, tai šuo visų pirma apuostytų jo galvą.

* Daktaras Davidas Berlineris kartu su bendrovės „Pherin Pharmaceuticals“ specialistais susintetino į feromonus panašų junginį ir jį naudodami bandė šalinti negalavimus, išryškėjančius PMS metu. Bandymai, atlikti su 20 moterų, parodė, kad „vaistas“, kurio jos įkvėpdavo, žymiai pagerindavo jų nuotaiką ir mažindavo pieno liaukų skausmą.

* Chalesas Wysockis kartu su kolegomis iš Monell cheminių pojūčių centro patvirtino, kad vyrų feromonai gali ne tik pagerinti moterų nuotaiką, bet ir pakeisti liuteinizuojančio hormono kiekį kraujyje, kuris yra vienas pagrindinių veiksnių, reguliuojančių moterų menstruacinį ciklą ir reprodukcinę funkciją. Tyrimo metu vyriško prakaito ekstrakto būdavo užlašinama ant 18 moterų nuo 25 iki 45 metų viršutinės lūpos.

* Įdomų eksperimentą atliko ir kiti amerikiečiai. Grupei studenčių buvo paskirtas vizitas pas stomatologą. Ant vienos iš stomatologinių kėdžių atlošo buvo užlašinta šiek tiek androstenono. Nepaisant nemalonaus kvapo, kurį juto visos tiriamosios, jos rinkdavosi būtent tą kėdę. Galbūt suveikdavo senovės laikus menantis mechanizmas: pavojaus akimirką moteris nusiramindavo jei greta būdavo gynėjas – vyras.

Antra nosis

Feromonai kvepia dėl to, kad tai yra ne vienas junginys, o sudėtingas kelių junginių rinkinys. Vienų kvapą mes suvokiame, nes į juos reaguoja mūsų pagrindinė uoslės sistema. Kitų kvapų mes sąmoningai nesuvokiame, nes jų „signalai“ apdorojami ne žievinėje smegenų dalyje, o limbinėje sistemoje – toje mažai ištirtoje smegenų srityje, kuri atsakinga už tai, ką mes buitiškai vadiname intuicija.

Informacija į šią sritį patenka iš antrosios uoslės sistemos – vomeronazalinio organo. Tai yra siaurutis mažutis vamzdelis, kurio skersmuo nesiekia 1 milimetro, o ilgis – vos keli milimetrai, kurio viduje yra receptoriai, reaguojantys į feromonų molekules. „Patikimi moksliniai duomenys šiandien byloja, kad vomeronazalinį organą kaip struktūrą (o mes dar nežinome, kiek ji aktyvi) turi du trečdaliai žmonių ir beveik visi gyvūnai“, - aiškino biologinių mokslų kandidatas V.I.Gulimovas.

Naujausių tyrimų rezultatai įrodo, kad į feromonus reaguoja abi uoslės sistemos.

Sekso kvepalai ir vaistai nuo PMS

Nėra žinoma, kas tiksliai naudojama feromonų parfumerijoje, žadančioje „vesti iš proto priešingos lyties atstovus“ – be jokios abejonės, tiksli tokių kvepalų sudėtis yra saugoma paslaptyje. Bet mokslininkai tokius kvepalus vertina gana skeptiškai: jei jie ir turi kažkokį poveikį, tai už jį reikėtų dėkoti įtaigai. Įtikinus žmogų, kad vienoks ar kitoks aromatas padidins jo seksualinį patrauklumą, jis ir elgsis atitinkamai, atsipalaiduos, pasitikės savimi – ir tikriausiai jam pasiseks.

Kur kas realesnės yra kitos perspektyvos. „Jei pavyks įrodyti, kad žmogaus feromonai egzistuoja, tai galėsime iššifruoti individualų kiekvieno žmogaus kvapą. Nors jis ir nėra pastovus, kai kurie jo komponentai nekinta, o tai reiškia, kad galima būtų sukurti papildomą biologinio asmens identifikavimo parametrą – kvapą. Kaip tuo apsidžiaugtų kriminalistai – tik įsivaizduokite: įrenginiai pakeistų šunis-seklius, o nusikaltėlius būtų visoje žmonių minioje atrasti vos ne automatiškai“, - tikino E.P.Zinkevičius.

Tuo tarpu medikai galėtų panaudoti feromonus PMS simptomams ir hormoniniams sutrikimams gydyti, naudojant kvapus gerinti moterų savijautą poklimakteriniu laikotarpiu.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)