Tuo tarpu šiandien Mantas gyvena visavertį gyvenimą ir nejaučia jokių galvos traumos padarinių. Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas doc. dr. Antanas Gvazdaitis (nuotr.) perspėja - galvos trauma, net ir lengva, yra pavojinga.
Neturėjo šalmo
„Kai patyriau sunkią galvos traumą, buvau dar vaikas. Tuo metu ėjau gal į trečią klasę. Viskas atrodė gana „nekaltai“ – norėjau pasivažinėti dviračiu, net negalvojau apie saugumą ar atsargumą. Žinote, visi vaikai šiek tiek patrakę. Toks buvau ir aš. Skrodžiau sau gatvėmis per daug nesižvalgydamas. Neturėjau ir šalmo. Tuomet mažai kas galvodavo apie būtinas apsaugas, be to, jos ir nebuvo privalomos“, - įvykį prisimena Mantas.
Nei jis pats, nei jo tėvai tuo metu nė nepagalvojo, kad įprasta vasaros pramoga gali baigtis ligoninės priimamajame. Tą kartą užsižiūrėjęs vaikinas nukrito nuo dviračio ir trenkėsi galva į grindinį. Kiek atsikvošėjęs Mantas sugrįžo namo, o iš ten su tėvais nuskubėjo į ligoninę. „Nors jaučiausi lyg ir gerai, šiek tiek svaigo galva. Tėvai nusprendė nerizikuoti ir nuvažiuoti į ligoninę, nes įtarė, jog man gali būti smegenų sukrėtimas“, - pasakojo Mantas.
Išgelbėjo gyvybę
Ligoninėje berniuką apžiūrėjo neurochirurgas. Nors iš pradžių medikas neįtarė, jog Manto galvos trauma sudėtinga, nusprendė jį hospitalizuoti.
„Mums pasakė, jog medikai nori mane stebėti. Juos jaudino kiek sulėtėjęs mano pulsas, pykinimas, todėl buvau paguldytas į ligoninę. Nenorėjau būti gydymo įstaigoje, tačiau teko sutikti. Po poros valandų pasijutau blogiau ir, kaip vėliau man papasakojo medikai, netekau sąmonės. Atsibudau tik kitą dieną. Man buvo atlikta operacija“, - sakė vaikinas.
Laimei, operacija buvo atlikta nedelsiant, todėl komplikacijų išvengti pavyko. Mantui buvo pašalintas galvoje nuo traumos susidaręs krešulys ir kitą dieną jis jau galėjo po truputį vaikščioti. Tiesa, ligoninėje jis gulėjo dar savaitę. Gydytojai norėjo būti tikri, kad joks pavojus vaikino sveikatai negresia.
„Jokių patirtos traumos padarinių nejaučiu. Neilgai trukus visiškai atsigavau, tačiau dabar suprantu, kad tokiais atvejais numoti ranka nereikia. Todėl jei tik bent kiek sunegaluoju, visada kreipiuosi į medikus“, - pasakoja Mantas.
Galvos trauma, net ir lengva, yra pavojinga
Apie dažniausiai pasitaikančias galvos traumas, galimas komplikacijas ir jų gydymą kalbamės su Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovu doc. dr. Antanu Gvazdaičiu.
- Manto istorija įvyko jau seniai, tačiau galbūt prisimenate, koks buvo jo gydymas?
- Puikiai prisimenu tą atvejį, nes tą kartą vaikinas išliko gyvas tik todėl, kad labai skubiai jam buvo atlikta operacija. Berniukas atvyko į priėmimo skyrių ir jautėsi palyginti neblogai. Nebuvo jokių smegenų pažeidimo požymių. Jis atrodė kiek išblyškęs, jam skaudėjo galvą. Buvę atvejų, jog panašiai atrodančius ligonius rajonuose apžiūri ir paleidžia namo. Tačiau jo sveikata sparčiai blogėjo. Jo smegenis spaudė hematoma. Neišleidome namo, nes pastebėjome, jog jo pulsas kiek sulėtėjęs. Tai požymis, rodantis, jog gali būti padidėjęs kaukolės slėgis. Pastebėjome taip pat labai nežymią vyzdžių asimetriją. Šie simptomai man sukėlė įtarimą, jog pacientą reikia guldyti į ligoninę. Po konsultacijos jį nuvežė į skyrių. Praėjus pusvalandžiui atėjęs pamačiau, kad vaikinas guli be sąmonės. Nuskubėjome į operacinę, kur jam buvo pašalinta hematoma ir kitą dieną jis atgavo sąmonę ir galėjo kalbėti. Po operacijos ligoninėje jis praleido savaitę ir vėliau visiškai atsigavo.
- Ką žmogus turėtų žinoti apie galvos traumas ir jų sudėtingumą?
- Galvos trauma, net ir lengva, yra pavojinga. Todėl patarčiau visuomet apsaugoti galvą, jei važiuojate dviračiu, slidinėjate. Be abejo, net ir jis kartais negali apsaugoti nuo sužeidimo. Toks pavyzdys yra prieš keletą mėnesių patirta žinomo lenktynininko Michaelio Šumacherio trauma.
Vaikams po lengvų galvos smegenų traumų, kai mažieji net nebūna netekę sąmonės, atlikti tyrimai – magnetinis rezonansas arba kompiuterinė tomografija - gali parodyti smegenų sumušimo požymius, kurie kliniškai tuo metu nepasireiškia. Tačiau perspektyvoje gali susiformuoti ir epilepsija, kitos smegenų disfunkcijos. Lengvos galvos traumos taip pat pavojingos vyresnio amžiaus žmonėms.
Gali būti, jog tiesiog nuo stipraus galvos smegenų pakratymo įplyšta venos ir gali susiformuoti hematoma spaudžianti smegenis. Todėl net iš pirmo žvilgsnio nekalta trauma gali pasireikšti smegenų suspaudimu ir gyvybei pavojingais simptomais. Jeigu žmogui skaudą galvą, jis buvo apsvaigęs patirtos traumos metu ir vėliau jaučia pykinimą, svaigimą ar pusiausvyros sutrikimus, būtina yra kreiptis į specialistus.
- Kokie tyrimai pirmiausia atliekami patyrus galvos traumą?
- Pirmiausia pacientą apžiūri specialistas – priėmimo gydytojai kviečia neurologą arba neurochirurgą. Jeigu rajone nėra neurochirurgo, užtenka ir neurologo konsultacijos. Kai yra įtarimas, jog smegenyse vyksta kokia nors problema, gali būti skiriama kompiuterinė tomografija.
Kada reikia ją atlikti, yra nurodyta metodinėse rekomendacijose. Jeigu įtariamas pokytis smegenyse, žmogus guldomas į ligoninę. Kitu atveju jis gali būti išleidžiamas namo, tačiau jam duodama atmintinė, kurioje nurodyta, kokius simptomus reikia stebėti ir kokiais atvejais būtina skubiai atvykti į ligoninę ištyrimui.
- Kokios galimos galvos traumų komplikacijos?
Lengvų traumų metu žmogaus smegenyse gali formuotis hematomos. Įplyšta kraujagyslė, kuri iš karto nepasireiškia smegenų suspaudimu. Būna vadinamasis „šviesus periodas“ – nuo traumos gavimo iki pablogėjimo. Iš pradžių kraujavimas gali būti nestiprus, todėl ir simptomų nematyti. Tačiau kai kraujo kiekis susikaupia pakankamai didelis, kad spaustų smegenis (taip gali atsitikti jau po kelių valandų, keliolikos ar net po kelių dienų), pacientui gali grėsti net mirtis.
Sunkios galvos traumos net pražudo ar paralyžiuoja dalį ligonių. Pasekmės gali būti įvairios – epilepsijos priepuoliai, suvokimo, atminties sutrikimai. Priklauso nuo vietos, kurioje smegenys yra pažeidžiami traumos metu. Jeigu įvyksta smegenų sumušimas pokyčiai yra negrįžtami. Neurochirurgai gali apsaugoti smegenis tik nuo vadinamojo antrinio pažeidimo, kuris įvyksta tęsiantis kraujavimui arba prasidėjus smegenų tinimui dėl buvusios traumos.
- Kiek pacientų, patyrusių galvos traumas, sulaukiate?
- Galvos traumų pastaraisiais metai mažėja. Pernai tokių atvejų mūsų ligoninėje turėjome beveik du šimtus, tuo tarpu anksčiau pasitaikydavo daugiau nei trys šimtai. Tai tikrai didelis laimėjimas. Tai sutapo ir su autoįvykių skaičiaus sumažėjimu. Autoavarijos, kritimai iš aukščio yra pagrindinės sunkių traumų priežastys.