Važinėjame riedučiais, dviračiais, dalyvaujame įvairiose rungtyse, aktyviau sportuojame, todėl kartas nuo karto turbūt daugeliui tenka gydyti nubrozdintą kelią, mėlynes įvairiose kūno vietose ar sumušimus.
Vaistinėje mums gali greitai pakišti tepaliuką nuo sumušimų, kuris dažnai padeda tokiu pat greičiu kaip ir natūralios gydymo priemonės. Visgi natūralumas lieka natūralumu, chemija – chemija. Tad siūlome peržvelgti, kokie yra natūralios medicinos būdai gydyti sumušimus.
Susižeidusį žmogų pirmiausia reikia paguosti ir pasistengti nuraminti.
Sumušimo šildymas ir šaldymas
Pirmąsias 24-48 valandas pagalbininkas yra ledas. Ant pažeistos vietos dedamas tvarstis, odą galima patepti vazelinu (kad nenušaltų), o ant viršaus dedamas šaldomasis maišelis. Galima ledukus suvynioti į skepetą. Tinka susmulkintas ledas polietileniniuose maišeliuose.
Šaltis laikomas 10–15 min., po valandos dedamas pakartotinai, ir taip kartojama 6–8 kartus per parą. Nuėmus ledą, galūnę reikia lengvai, nesukeliant skausmo, pamankštinti – tai apsaugo nuo raumenų spazmo. Sumuštos vietos šaldymas yra labai veiksmingas pirmosiomis valandomis po traumos. Jei skausmas nenurimsta po kelių valandų, reikia kreiptis į gydytoją traumatologą.
Jei sumušimas negresia gyvybei (ir gydytojas nepaskyrė kitų procedūrų) – po 48 val. galima taikyti šilumos terapiją – šildomuosius kompresus, šildomąsias procedūras, kad suaktyvintume kraujotaką ir greičiau rezorbuotųsi kraujosruvos. Šiuo tikslu galima naudoti šlapią šiltą rankšluostį, apvyniojus jį aplink pažeistą vietą. Šildyti patariama ne ilgiau kaip 15–20 min. (odos ir kt. struktūrų nudegimams išvengti), primygtinai – ne miego metu.
Į pagalbą – natūralios priemonės
Puikiai gydo sumuštas ar sutrenktas vietas šviežių juodųjų ridikų sulčių pavilgai. Reikia sultyse pamirkyti servetėlę ir uždėti ant sumušimo srities. Tokie pavilgai daromi 4-5 kartus po 40-60 minučių kasdien.
Sumaišykite po stiklinę acto ir degtinės, įdėkite vieną arbatinį šaukštelį druskos, suvilgykite šiame skystyje tamponą ir dėkite prie sumuštos vietos, kaskart drėkindami kompresą, kai tik jis ims džiūti.
Prie seniau sumuštos vietos naudinga pridėti bulvės gabalėlius, šviežius kopūsto lapus ar virtų ir sutrintų baltųjų pupelių, ant viršaus apvyniojus medvilniniu audiniu. Toks kompresas tinka nakčiai.
Ant patinimo, atsiradusio sumuštoje vietoje, galima pridėti košelę iš trintų burokėlių, o jei patinimas sukietėjo – stiprios juodos arbatos pavilgus.
Mėlynė gydo ir nuima sumušimo skausmą druskos kompresas. Paruošimas: valgomasis šaukštas druskos ir 0,5 stiklinės virinto vandens,suvilgyti jame kompresą ir aprišti jį sumušimo vietoje bintu. Mėlynė turėtų paros bėgyje.
Smulkiai supjaustykite dvi česnako galvutes, užpilkite puse litro 6 proc. acto, palaikykite parą. Gautu mišiniu įtrinkite sumušimo vietas.
Šviežios svogūno sultys ar košelė, sumaišyta su cukrumi,– geras kompresas, ypač susimušus kelį.
Kad greičiau atslūgtų sukietėjęs patinimas, reikia sumaltus linų sėmenis supilti į du medžiaginius maišelius, ir paeiliui merkiant juos į verdantį vandenį, atvėsintus, dėti prie skaudančios vietos.
Susitrenkus ir atsiradus mėlynei tinka dėti šiltus arnikos žiedų pavilgus (du arbatinius šaukštelius arnikos žiedų užpilti stikline karšto vandens, po 10 minučių perkošti). Tokiame užpile pamirkius lininio audeklo skiautę, ją reikia nugręžti, priglausti prie traumuotos vietos ir aprišti vilnone skara.
Gerai gelbsti nuo susitrenkimo, odos įdrėskimo ar net žaizdų medetkų (Calendula officinalis) antpilas. Galima naudoti antpilą iš vaistinės, o galima ir pasigaminti ją pačiam. 20 g medetkų žiedynų, užpiltų 100 ml 70 laipsnių spirito, laikyti 2 savaites, perkošti ir naudoti kaip pavilgus ar kompresus.
Susižeidus svarbiausia įvertinti situaciją, kas nutiko ir, jei prastai jaučiamės dėl sumušimo, kreiptis į gydytojus.