Pirmiausia, būtina įsisąmoninti, kad prakaitavimas – tai natūralus būdas kontroliuoti organizmo temperatūrą ir neleisti jam perkaisti. Kai ypač sušylame, tarkim, sportuodami arba atsidūrę karštame ore, kūnas ima prakaituoti, o prakaitas nugaruoja nuo odos. Taip, pasak Orlande (Floridoje) dirbančios dermatologės Allison Arthur, yra reguliuojama kūno temperatūra.
Žmonės prakaituoja nevienodai: vieni mažiau, kiti – gausiau. Kai kurių organizmas per dieną teišskiria mažiau nei litrą prakaito, tačiau kiti išprakaituoja ir po kelis litrus, rašoma portale „Women‘s Health“. Polinkį prakaituoti lemia keletas veiksnių: organizmo ypatumai, genetika, gyvenamosios vietos klimatas ir fizinio aktyvumo lygis. Todėl jei jaučiatės ypač suplukę, nors greta dirbantis kolega jokio diskomforto nepatiria, tai dar nereiškia, kad tikrai turite sveikatos problemų.
Visgi jei žliaugiantis prakaitas tiesiog trukdo gyventi: jei pažastys suprakaituoja daug labiau nei, jūsų manymu, turėtų, be to, ne tik tada, kai lauke tvoskia pragariškas karštis arba tenka grūstis tarp žmonių viešajame transporte, gali būti, kad jus ištiko hiperhidrozė.
Kas yra hiperhidrozė?
Kaip rodo JAV dermatologijos akademijos skelbiami duomenys, 3 proc. amerikiečių kenčia nuo ypač gausaus prakaitavimo – hiperhidrozės. Išryškėjus šiam sutrikimui prakaituojama daugiau nei būtina, bet net tada organizmas nepajėgia tinkamai atvėsti. Hiperhidrozės priežastys nėra aiškios. Manoma, kad kartais ji gali būti nulemta genetikos arba susijusi su kitomis sveikatos problemomis.
Išskiriami du hiperhidrozės tipai – pirminė ir antrinė
Pirminė hiperhidrozė pasireiškia dėl neaiškių priežasčių. Ji paprastai išryškėja vaikystėje arba paauglystėje.
Antrinė hiperhidrozė – tai itin gausus prakaitavimas, susijęs su kokia nors sveikatos problema, būkle arba kitomis aplinkybėmis. Antrinė hiperhidrozė gali ištikti, pvz., vartojant kokius nors vaistus, sergant diabetu, prasidėjus menopauzei arba dėl hipertireozės (skydliaukės funkcijos padidėjimo).
Dažniausiai hiperhidrozė paveikia kurią nors vieną arba porą kūno sričių, todėl gali ypač gausiai prakaituoti pažastys ir kakta, tačiau kitos vietos likti sausos.
Kad ir koks nemalonus bebūtų, itin gausus prakaitavimas rimtos grėsmės sveikatai nekelia. Tačiau kad tai problema, paneigti taip pat neįmanoma. Ji tampa ypač aktuali, kai tenka ruoštis į pirmąjį pasimatymą arba pokalbį dėl darbo. Nuo hiperhidrozės kenčiantys asmenys gali imti vengti romantiškų arba svarbių susitikimų arba valandų valandas krimstis dėl upeliais žliaugiančio prakaito. Į ką gi panašus toks gyvenimas?
Logiškai mąstant, tokie asmenys turėtų nedvejodami pasibelsti į gydytojo kabineto duris. Deja, dažniausiai jie to nedaro. Dauguma ypač gausiai prakaituojančių žmonių nesikreipia į gydytojus, nes tiesiog drovisi arba paprasčiausiai mano, kad tai našta, kurią jiems lemta nešti.
Šitaip galvodami, žmonės, aišku, klysta, kadangi medikai dažnai gali ne tik patarti, kaip kovoti su prakaitavimu, bet, visų pirma, nustatyti, ar prakaito kiekis iš tiesų nukrypsta nuo normos.
Iš ko spręsti, kad gausus pažastų prakaitavimas – hiperhidrozės požymis?
Kas yra normalu, pasakyti nelengva. Anot A. Arthur, prakaitavimas – vienas iš tų reiškinių, kurio mastą žmonės linkę hiperbolizuoti, todėl labai gali būti, kad per daug, kaip pats mano, prakaituojantis asmuo išskiria tiek prakaito, kiek būtina jo organizmui.
Įsivaizduokite, kad giedrą popietę, lauke tvyrant 27 laipsnių temperatūrai, sėdite su draugais parke – nesvaidote skraidančios lėkštės, nebėgiojate, o tiesiog sėdite. Šiek tiek paprakaituoti tokiu atveju yra normalu. Tačiau jei prakaitas pažastyse tiesiog žliugsi ir srūva per šonus, manyti, kad tai normalu, ko gero, negalėtumėte.
„Jei prakaitas laša nuo kūno arba persigeria per drabužius, kai neužsiimama jokia fizine veikla, prakaitavimą derėtų laikyti per gausiu“, – aiškina A. Arthur.
Taigi, jei ganėtinai šiltą dieną kuo ramiausiai sėdint nuo jūsų laša prakaitas, veikiausiai jums – hiperhidrozė. Kad visiškai tuo įsitikintumėte, pasikonsultuokite su dermatologu. Pirmiausia specialistas nustatys ar jus ištikusi hiperhidrozė pirminė, ar antrinė.
Hiperhidrozės gydymas priklauso nuo jos tipo
Kad nustatytų, kuriai kategorijai priskirti jūsų atvejį, gydytojas paprašys papasakoti kaip dažnai, kada, kiek laiko jus kankina prakaitavimo problema. Paaiškėjus, kad kenčiate nuo antrinio tipo hiperhidrozės, su prakaitavimu susijusią problemą bus bandoma išspręsti šalinant pirminę priežastį, pvz., diagnozuojant ir gydant skydliaukės sutrikimus, malšinant menopauzės simptomus ar kt.
Pirminės hiperhidrozės atveju pirmiausia gali būti pasiūlyta naudoti antiperspirantą. Nuo dezodoranto antiperspirantas skiriasi tuo, kad jo sudėtyje esanti veiklioji medžiaga aliuminio chloridas užkemša prakaito liaukas, taip duodamas organizmui signalą nustoti prakaituoti, aiškina Chris Adigun, dermatologė iš Šiaurės Karolinos.
Antiperspirantai puikiai tinka ir tiems, kuriems nėra diagnozuota hiperhidrozė, tačiau pažastų prakaitavimas vis tiek vargina. Šių preparatų galima įsigyti kad ir vaistinėje. Vis dėlto svarbu atminti, kad turint jautrią odą kai kurie gaminiai gali dirginti, sukelti bėrimų.
Jei antiperspirantas nepadeda, galbūt padės receptiniai vaistai (specialios servetėlės ir piliulės). Galiausiai, galbūt verta pasvarstyti apie tam tikras procedūras, kaip antai botulino toksino injekcijos, jontoforezė ir procedūros su „MiraDry“.
Botulino toksiną daugelis sieja su galimybe išsilyginti smulkias raukšles, tačiau jo injekcijos padeda atsikratyti ir kai kurių kitų problemų, įskaitant ir gausų pažastų prakaitavimą. Į pažastis įšvirkštas botulino toksinas užblokuoja prakaito liaukas, todėl išskiriamo prakaito kiekis gerokai sumažėja.
„Sritys, iš kurių ypač gausiai prakaituojama, nustatomos atliekant krakmolo sąveikos su jodu testą“, – sako Ch. Adigun. Atliekant šį testą oda patepama jodu ir padengiama sluoksniu kukurūzų krakmolo. Išryškėję violetiniai taškeliai rodo, kuriose vietose yra prakaito liaukos. Taip procedūras atliekantys dermatologai išsiaiškina tikslines sritis.
Leidžiant botulino toksiną būtent į taškelius bedama adata (konkreti srities prieš tai nuskausminama). Botulino toksinas laikomas saugia, ilgo poveikio priemone. Jo injekcijų paprastai prireikia ne dažniau kaip porą kartų per metus. Žinoma, už tokio tipo procedūras paprastai tenka nemažai sumokėti, todėl nekeista, kad joms dažniausiai ryžtamasi, kai visa kita išbandyta.
Jontoforezė ir „Miradry“ – tai dar dvi procedūros, kurias JAV maisto ir vaistų administracija patvirtino kaip nekeliančias pavojaus sveikatai. Jas atliekant elektros srovės arba šiluminės energijos pagalba efektyviai užblokuojamos arba suvis pašalinamos prakaito liaukos. Jontoforezė dažniausiai skiriama kai ypač prakaituoja plaštakos ir pėdos, o „Miradry“ pasiteisina gydant nuo pažastų prakaitavimo kenčiančius pacientus.
Atliekant procedūrą su „Miradry“, pirmiausia pažastys išpuošiamos laikinomis tatuiruotėmis – pažymima, kuriose vietose yra prakaito liaukos. Tada naudodamas rankinį prietaisą specialistas nukreipia po oda šiluminę energiją. Viršutinis odos sluoksnis tuo pačiu metu vėsinamas, todėl procedūra nėra pernelyg nemaloni. Dėl šilumos prakaito liaukos atrofuojasi ir nebeišskiria prakaito.
Galbūt nejučiomis kilo klausimas, ar prakaitas apskritai reikalingas? Patikėkite, taip. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad prakaituoti turi visas kūnas. Atliekant čia aprašytas procedūras numarinamos tik tam tikrose vietose, konkrečiai – pažastyse, galvoje, plaštakose ir pėdose, esančios prakaito liaukos, ir dėl to kūnas nenustoja prakaituoti. Tad jei nutarsite atsisveikinti su pažastyse esančiomis prakaito liaukomis, vis tiek prakaituosite pro kaktą, nugarą ir kitas kūno vietas.
Pabaigai beliko pasakyti, kad tuo atveju, jei prakaitavimas nuodija jums gyvenimą, nesikankinkite – išdrįskite apie tai prabilti. Šeimos gydytojas veikiausiai nukreips jus pas dermatologą, o šis padės išsiaiškinti diagnozę ir pasiūlys atitinkamą gydymo planą.