Kalbant apie ginekologes, man gana pasisekė. Kai vidurinės mokyklos laikais praradau nekaltybę, radau fantastišką ginekologę, o kai pradėjau studijuoti koledže, netoli savo bendrabučio įsikūrusioje klinikoje radau dar vieną puikią gydytoją. Abiem atvejais tai buvo moterys, su kuriomis galėdavau pasikalbėti ir pajuokauti. Niekada nesijaučiau teisiama, kad ir kokia tema būtume diskutavusios. Net kai persikėliau gyventi į Niujorką, kasmetinių profilaktinių tepinėlių grįždavau darytis į Naująjį Hampšyrą pas vieną iš šių ginekologių, svetainėje health.com rašo Amanda Chatel.
Tačiau kai kartą pradėjau susitikinėti su vienu vaikinu ir man kuo skubiau prireikė kontraceptinių priemonių recepto, aš neturėjau galimybės nuvykti į Naująjį Hampšyrą. Taigi pasiklausinėjau savo draugių, pas kokias ginekologes jos lankosi, ir išgirdau neblogų atsiliepimų apie vieną moterų sveikatos kliniką Soho rajone. Ji buvo įsikūrusi patogioje man vietoje – tiesiai kitoje gatvės pusėje nuo tuometinės mano darbovietės.
Kad galėtų išrašyti kontraceptinių priemonių, ginekologė man atliko gimdos apžiūrą. Po patikrinimo paprašė prisėsti ir tuomet ištarė tai, kas mane tiesiog pribloškė: „Gaktos plaukelių depiliavimas pataikauja pornografijos industrijos lūkesčiams apie moteris.“ Nebuvau tikra, ar gerai išgirdau, todėl paklausiau: „Ką?“ Ji pakartojo tą patį, tik kitais žodžiais. Sureagavau vieninteliu įmanomu būdu ir tepasakiau O.K. Ji išrašė man kontraceptinių priemonių ir leido eiti.
Eidama galvojau apie tai, ką ji pasakė. Ar aš ne taip išgirdau? Gal ji nevykusiai juokavo? Ar ji mane teisė? Ar tai buvo jos metodas man pasakyti, kad gaktos plaukeliai auga dėl tam tikrų priežasčių ir aš turėčiau jų neskusti? Negalėjau suprasti. Jos komentaras ne tik buvo netikėtas, bet ir nereikalingas. Jei mano plaukeliai būtų kaip nors susiję su sveikata ar medicina, būčiau supratusi, bet ji rėžė apie pornografijos industriją ir jos lūkesčius. Buvau sutrikusi. Ir kuo daugiau apie tai galvojau, tuo didesnis pyktis manyje kaupėsi.
„Manau, kad tos ginekologės komentaras apie pornografijos pramonės lūkesčius buvo asmeninė jos nuomonė. Tai nėra ginekologų bendruomenės pozicija, – sakė sertifikuota ginekologė ir knygos „Yes, I Have Herpes“ autorė Sheila Loanzon. – Pacientas pats turi nuspręsti, ar nori į tai reaguoti. Tiesa, manau, kad bet kokia reakcija nepakeistų tos gydytojos požiūrio.“
Panašūs komentarai nėra nei pageidaujami, nei sveikintini, pažymėjo Sh. Loanzon. Jei gydytoja būtų pasakiusi, kad palikti gaktos plaukelius reikėtų dėl jautrios odos, toks komentaras turėtų medicininį pateisinimą, pridūrė ji.
Tačiau turint galvoje, kad aš kreipiausi dėl kontraceptinių priemonių ir neturėjau jokių nusiskundimų dėl lyties organų būklės, toks gydytojos pasakymas nebuvo būtinas ir atrodė kaip bandymas mane nuteisti ir sugėdinti. Maža to, ji gėdino ne tik mane, bet ir visas moteris iš pornografijos pramonės – pramonės, kurioje, pridurčiau, galima išvysti didelę gaktos plaukelių įvairovę arba visai jokios.
„Gaktos plaukeliai funkcionuoja kaip apsauginis barjeras nuo bakterijų ir kitų dirgiklių, kurie gali pažeisti jautrią vaginos gleivinę, – panašią funkciją atlieka ir antakiai“, – teigė Sh. Loanzon. Jeigu jus kankina lėtinės vaginalinės infekcijos, tuomet verta pagalvoti, ar nereikėtų apsaugoti jautrios vaginos gleivinės ir palikti gaktos plaukelius, tačiau tai nėra privaloma, sakė ji.
„Gaktos plaukelių depiliavimas tapęs įprasta praktika dėl popkultūros įtakos, ir tai yra visiškai asmeninis sprendimas“, – pažymėjo Sh. Loanzon.
Aš tokia – ne vienintelė
Po šio nutikimo parašiau žinutes kelioms savo draugėms. Nors dauguma jų niekada nepatyrė nieko panašaus (netgi tos, kurios man rekomendavo tą nelemtą kliniką), viena bičiulė buvo patekusi į panašią situaciją. Ji lankėsi savo ginekologės kabinete, kur buvo pradėjusi dirbti nauja klinikinė slaugytoja. Po apžiūros ji pareiškė: „Gerai, kad pernelyg neskutate ar vašku nedepiliuojate savo gaktos plaukelių. Matau pernelyg daug moterų, kurios ateina pas mus su žaizdelėmis po visą gaktikaulį. Tai nėra gerai.“
Žinoma, niekas nenori įsipjauti vulvos, bet mano draugė nėjo pas gydytoją dėl gaktos sužalojimų. Ji ten lankėsi dėl kasmetinio tepinėlio ir profilaktinės gimdos apžiūros. Kodėl profesionalūs medikai taip kalba? Ir kiek moterų tai jau išgirdo? Pagauta smalsumo, apklausiau ir kitas pažįstamas moteris.
Viena moteris, 32 metų Emma, iš savo ginekologės išgirdo, kad liautųsi skutusi gaktos plaukelius, nes jie įauga į vidų ir skatina spuogelius. Kitos merginos, 23 metų Ali, patirtis buvo bjauresnė. Jai buvo diagnozuotos chlamidijos. Kai gydytoja pasisuko įrašyti šią infekciją į kortelę, Ali iš jos išgirdo tokius žodžius: „Gaktos plaukeliai padeda apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintančių ligų – pagalvokite apie tai.“
„Tai sakydama ji net nepažiūrėjo į mane, – pasakojo Ali. – Jaučiausi taip, tarsi būčiau apsikrėtusi dėl nuskustų gaktos plaukelių, o ne dėl ko nors kito. Tuo momentu norėjau gauti informacijos apie savo diagnozę ir kaip man atsikratyti tos infekcijos. Man nerūpėjo mano plaukelių vaidmuo.“
Taip, šiuo atveju gydytojos komentaras turėjo medicininės svarbos (kai kurie tyrimai rodo, kad gaktos plaukeliai ar jų šalinimas atlieka tam tikrą vaidmenį plintant LPL, nors su tuo sutinka ne visi ekspertai). Nepaisant to, jei pacientei ką tik buvo diagnozuota LPL, ji tikisi atviro ir informatyvaus pokalbio, o ne vienpusiško pasisakymo.
Visais šiais atvejais moterys buvo teisiamos – vienos daugiau, kitos mažiau – dėl kažko, kas nėra vien tik plaukeliai: jos sulaukė pasmerkimo dėl sprendimų savo pačių kūno atžvilgiu. Maža to, kad moterys kovoja dėl savo teisių, pasirodo, kad net ginekologo kabinetas joms nėra saugi vieta.
Kodėl tai yra daugiau negu tik nederamas komentaras?
Šiuolaikinė visuomenė nuolat bando diktuoti moterims, kaip jos turėtų atrodyti, kaip turėtų elgtis, kas joms „tinka“ ir kas „netinka“. Nuo vertinimų nėra apsaugota nė viena moters kūno dalis. Keletą kartų man teko susidurti su vyrais, kurie skundėsi, kad turiu per mažai gaktos plaukelių arba kad jų yra per daug. Nors jų žodžiai buvo atstumiantys ir nederami, aš nenustebau; gaila, tačiau tie keli vyrai buvo mūsų visuomenės produktai. Tačiau kai mano gakta sulaukė ginekologės vertinimo, tai buvo labai negerai. Žiauriai negerai.
Atėjusi į ginekologės kabinetą, moteris turėtų jaustis patogiai. Ji turėtų jausti, kad jos kūnas, klausimai, baimės ir seksualinė sveikata yra apsaugoti nuo asmeninių gydytojos vertinimų. Kai kurioms moterims būna tikrai sunku prisipažinti ginekologėms, kas vyksta su jų reprodukcine sveikata. Teisti iš esmės reiškia gėdinti, o tas asmuo, kuris jausis sugėdintas, vargu ar išpasakos savo sveikatos problemas. Kaip būtų tragiška, jei moteris nutylėtų ilgą laiką jaučianti skausmą (pavyzdžiui, skausmingi lytiniai santykiai) ar serganti rimtesne liga, nes bijotų atsiverti ir apie tai pasakyti savo ginekologei?
Iki šiol mąstau, kaip galėjau sureaguoti, kad ta gydytoja būtų supratusi, kaip nederamai ir kaip antifeministiškai ji pasielgė. Savaitėmis po to įvykio vis atgaivindavau scenarijų savo galvoje su virtine kitų galimų atsakymų, kurių jau niekada neturėsiu galimybės jai pasakyti. Netgi svarsčiau jai paskambinti ir prisipažinti, kaip mane sukrėtė jos žodžiai, – galbūt tai būtų privertę ją kitą kartą geriau pagalvoti prieš sakant ką nors panašaus. Tačiau, kaip pažymėjo gydytoja Sh. Loanzon, nesvarbu, ką būčiau atsakiusi, tai nebūtų pakeitę jos požiūrio. Ji turi teisę turėti savo nuomonę. Tačiau ji dirba tokioje sferoje, kur nederėtų reikšti savo nuomonės apie tokius dalykus, – tai sukelia pavojų, kad pacientės pasijus nesaugiai ir vengs atviro bei produktyvaus pokalbio.
Abejoju, kad buvau pirma ir paskutinė, sulaukusi iš gydytojos tokių (ar panašių) pasisakymų. Taip pat abejoju (sprendžiant iš pasakojimų), kad ta gydytoja buvo vienintelė, kuri taip pasielgė. Dabar tiesiog viliuosi, kad kuri nors pacientė, užuot patyrusi šoką ar sutrikusi, sugebės išrėžti tokiai gydytojai, kad geriausias dalykas, kurį moterys gali padaryti viena kitai, yra jų sprendimų palaikymas, net jei tu asmeniškai nepritari tiems sprendimams. (Ir, žinoma, aprūpinimas visa svarbia informacija, kuri yra reikalinga tiems sprendimams priimti.)
Tai galėtų mus bent vienu žingsniu priartinti prie teigiamų pokyčių visuomenėje – pokyčių, kurie pagaliau priverstų žmones suvokti, kad jie neturi teisės moteriai aiškinti, ką ji turėtų ar neturėtų daryti su savo kūnu.