Negydant ilgainiui ima varginti skausmas, tampa sudėtinga judėti.

Genetika ir aukštakulniai

Iššokęs kauliukas (lot. Hallux valgus) – tai pėdos deformacija, kai pėdos didysis pirštas ima krypti link kitų pirštų, o pirmasis padikaulis pasislenka priešinga kryptimi. Pėda paplatėja, gali atsirasti skausminga nuospauda po antruoju, ketvirtuoju padikauliais, ties iššokusiu kauliuku, jis gali parausti ir patinti.

„Dažniausiai dėl šios patologijos skundžiasi moterys. Vyrus ji vargina daug rečiau, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos Ortopedijos traumatologijos skyriaus vadovas, gydytojas ortopedas traumatologas dr. Arūnas Vertelis. – Kauliukai iššoka dėl įvairių priežasčių: pėdos raiščių, raumenų silpnumo, per didelės fizinės apkrovos pėdoms, aukštakulnės avalynės nešiojimo.“

Avėdami patogią avalynę žema pakulne pradedame žengti nuo kulno ir tik žingsnio pabaigoje atsispiriame pirštais. Taip didžiausias krūvis tenka kulnikauliui. O štai avint aukštakulnius batus smailia nosele eisena tampa ydinga – pradedama žengti nuo pirštų ir padikaulių, kuriems ir tenka didžiausias krūvis, o ne kulnams. Taip traumuojamas pėdos sąnarys, nes einant kūno svoris paskirstomas netolygiai. Pėdai tenka nešti viso kūno svorį, tad atsispyrimo metu apkrovos jėga labai didelė.

Kai moteris, norėdama gražiai atrodyti, apsiauna batelius 10 centimetrų pakulne, ji tiesiog stypčioja ant pirštų, tad jiems ir tenka didžiausias krūvis, todėl aukštakulnių mėgėjoms anksčiau ar vėliau pėda deformuojasi – spaudžiami nervai, platėja priekinė pėdos dalis, nuolat vargsta jos kaulai, silpnėja raiščiai, ima varginti skausmai.

„Neretai pėdos kauliukai iššoka nėštumo metu. Tuo periodu moterys priauga svorio, todėl padidėja apkrova pėdoms ir gali vystytis jų deformacija“, – tvirtina gydytojas A. Vertelis.

Iššokusiems kauliukams atsirasti įtakos turi ir įvairių formų artritas, todėl nuo šios pėdos deformacijos dažnai kenčia ir vyresnio amžiaus žmonės.

„Viena svarbiausių pėdos deformacijos priežasčių – paveldimumas. Mūsų organizmo genetinis kodas lemia daug veiksnių, polinkį tam tikroms ligoms, tarp jų – ir pėdų“, – teigia ortopedas traumatologas.

Jei mamos, senelės didieji kojų pirštai buvo iškrypę, dažniausiai ir dukroms gresia ši patologija, kuri tokiais atvejais pasireiškia gana anksti. Paveldimas ne iššokęs kauliukas, o pėdos tipas. Jei pėda plati arba žemas jos skliautas, sergama dažniau.

Padeda operacija

„Kai pėdų kauliukai iššokę, labai sunku prisitaikyti avalynę, – aiškina gydytojas A. Vertelis. – Vasarą, kai moterys gali avėti atviras basutes, šiek tiek paprasčiau, tačiau žieminė avalynė paprastai spaudžia, tampa nepatogu ir skausminga vaikščioti.“

Varginamos pėdos deformacijos moterys pavydžiai žvelgia į tas, kurios tokių bėdų neturi ir gali avėti madingus aukštakulnius batus, o jos priverstos pirkti didesnius, nei šiaip reikėtų. Net ir tokie spaudžia ir vargina koją tol, kol panešiojus tose vietose, kur išsišovę kauliukai, bato forma pasikeičia. Be to, atsiranda nuospaudų.

Deginantis skausmas, greitas nuovargis sekina žmogų, mažina darbingumą.

Pėdų didžiųjų pirštų iškrypimas gali būti lengvos, vidutinio sunkumo ar sunkios formos.

„Pirmieji pėdos deformacijos požymiai – atsiradęs skausmas, greitas pėdos nuovargis, ilgainiui iššoka kauliukai, – teigia ortopedas traumatologas A. Vertelis. – Pirminėje ligos fazėje, kol dar deformacija neryški, pirmasis padikaulis nepasislinkęs į vidinę pusę, gali būti taikomos įvairios ortopedinės priemonės: įdėklai, supinatoriai, skersinio pėdos skliauto pakėlik­liai.

Taip pat pacientui skiriama pėdos raumenis stiprinanti gydomoji mankšta, kitas reikiamas konservatyvus gydymas“.

Jei šios priemonės neveiksmingos, pacientą vis tiek kamuoja skausmas, jis negali vaikščioti normalia avalyne, batai nuolat pritrina nuospaudų, iššokęs kauliukas parausta, rekomenduojamas operacinis gydymas. Daromos osteotomijos – padikaulį koreguojančios operacijos.

„Padarius rentgenologinį tyrimą, ištyrus pėdą pagal pėdos biomechaniką parenkama operacijos metodika“, – sako gydytojas. Ji priklauso ir nuo paciento amžiaus, deformacijos lygio bei kaulo struktūros.

Operacija apima ne tik kaulo atkūrimą, bet ir aplinkinių audinių korekciją. Po jos kurį laiką galima remtis tik kulnu. Yra sukurti specialūs batai, kurie po operacijos padeda vaikščioti pakankamai komfortabiliai ir saugiai. Fizinį pėdos krūvį reikia atkurti palengva, taikyti fizioterapijos procedūras, daryti tam tikrus mankštos pratimus. Tad reabilitacijos laikotarpis labai priklauso ir nuo paciento sąmoningumo.

Neaukoti sveikatos dėl įvaizdžio

Kojos
Fatališkos moters įvaizdis iki šiol neatsiejamas nuo „batų žudikų“. Tačiau jei yra polinkis į pėdų ligas, reikėtų vengti aukštakulnių. Bent jau neavėti jų kasdien, nes po kelių ar dešimties metų pėdų problemos tikrai primins apie grožiui paaukotą sveikatą.

Kauliukas neiššoka staiga. Tai ilgas procesas. Siekiant išvengti šios patologijos, reikia tausoti pėdas. Svarbu rinktis patogią, fiziologinę avalynę, kurios pakulnės aukštis – du trys centimetrai, o priekis pakankamai platus. Galima dėti įdėklus į batus, o pastebėjus pirmuosius krypimo požymius – ir įdėklus tarpupirščiams.

Vien tinkamos avalynės nepakanka – kojoms reikia leisti ir pailsėti, ir pasportuoti. Bėgioti rekomenduojama ne su bet kokiais, o su specialiais sportiniais bateliais. Vasarą reikėtų dažniau vaikščioti basomis, ypač po žolę, smėlį – taip stiprėja pėdos, tačiau einant kietu pagrindu būtina avėti batus.

Jei dirbamas stovimas darbas, namuose reikia nors pusvalandį pagulėti pakėlus kojas. Labai nuvargintas kojas veiksmingai atgaivina šiltos druskos tirpalo vonelės bei masažas.

Naudingi patarimai

Kasdien atlikite nesudėtingus pratimus, kad pėdų sąnariai išliktų lankstūs: pavaikštinėkite ant pirštų galiukų, pėdomis ritinkite grindimis nedidelius daiktus arba pakelkite juos kojų pirštais.

Darykite pėdų ir blauzdų raumenų masažą, o po to – vonelę pėdoms su pušų ekstraktu arba jūros druska.

Pratimai pėdoms

Neskubėdami eikite pirštų galais, aukštai pasistiebę. Pėdos ir pirštai įtempiami. Po to lėtai eikite ant kulnų pakėlę ir surietę kojų pirštus. Ėjimą pirštų galais kaitaliokite su ėjimu kulnais.

Atsisėskite ant grindų, kojas ištieskite, atsiremkite rankomis į grindis. Tieskite pėdas ir čiurnas žemyn, kol jausite tempimą čiurnoje ir pėdos viršuje. Laikykite keletą sekundžių įtempę, paskui atpalaiduokite. Tada lenkite pėdą į save. Laikykite keletą sekundžių įtempę, paskui atpalaiduokite.

Atsigulkite ant nugaros, iškelkite kojomis suimtą kamuolį aukštyn ir sukite jį pėdomis ore.

Atsisėdę ant grindų ištieskite kojas, suimkite pėdų pirštus rankomis ir švelniai lenkite juos žemyn. Didysis pirštas lenkiamas atskirai nuo kitų. Po to pėdų pirštus švelniai patraukite link savęs. Didysis pirštas traukiamas atskirai nuo kitų. Šiuos du judesius kartokite pakaitomis.

Atsisėskite ant kilimėlio, kojas ištieskite į priekį, ištiestomis rankomis remkitės į kilimėlį. Abiejų kojų pėdas lenkite maksimaliai į dešinę, po to – į kairę.

Atsisėskite ant kilimėlio. Sukite pėdas ratuku per čiurnos sąnarį, pradėdami mažu ratuku ir vis jį didindami į vieną pusę, po to – į kitą.

Atsistoję kojos pirštais suimkite ant grindų gulinčią nosinaitę, pakelkite viena koja, keletą kartų plačiai pamojuokite nosinaite pirmyn ir atgal. Pakartokite kita koja.

Atsigulkite ant nugaros, sulenkite kojas per kelius, suglauskite abu padus ir keletą kartų spustelkite. Po to įtempę raumenis išlenkite pėdų skliautus ir suformuokite tarp pėdų „langelį“.

Visus pratimus kartokite po keletą kartų.