Sveikos gyvensenos tyrinėtoja ir knygų autorė Guoda Azguridienė sako, kad jūros daržovės Lietuvoje, deja, dar ne itin plačiai atrastas maisto pagardas: „Žinom, kad labai sveika, gal net ir dėl to japonai ilgiau gyvena. Tačiau retas įvardintumėm, kodėl sveika, retas pasakytumėm daugiau nei du jūros daržovių pavadinimus ir dar retesnis žinotumėm, kaip jas paruošti.“

Jūros daržovės ar dumbliai?

Pašnekovė siūlo iš pradžių pasiaiškinti, kas iš tiesų yra tos „jūrų daržovės“. „Lietuviškai jūros daržovės neretai vadinamos tiesiog „jūros dumbliais“ ar „dumbliais“ – žodžiais, kurie, švelniai tariant, neduoda jokių teigiamų asociacijų su maistu. Man pačiai pavadinimo pakeitimas iš dumblių į daržoves tiesiog atrišo rankas, nes juk kodėl norėčiau ruošti maistą iš dumblių? Daržovės – kas kita. Na, ir kas, kad iš jūros ir nenueisi nusiskinti, bananų juk irgi patys neskinam ir cinamono lazdelių nesukam“, – juokiasi G.Azguridienė.

Maistingų medžiagų – gausu ir įvairu

Dažniausiai maistui vartojamos jūros daržovės: kombu, wakame, arame, dulse ir, žinoma, nori. Iš papildų lentynų gali būti labiau žinomas žodis kelp, kuris nereiškia atskiros jūros daržovių rūšies, bet žymi rudųjų jūros daržovių šeimą, į kurią įeina kelios rūšys.

Sveikos gyvensenos tyrinėtoja teigia, kad pastarosios turi daug skaidulinių medžiagų, jodo, geležies, magnio, kalcio, mangano, vitamino K, B grupės vitaminų ir pro-vitamino A (beta karotiną). Kai kurios jūros daržovės turtingos medžiagų, būtinų stipriems kaulams, tokių kaip vitaminas K, kalcis, magnis, manganas. Kaip ir mums įprastose žaliose daržovėse, jūros daržovėse gausu polifenolių, tarp jų - karotenoidų ir flavonoidų. Jūros daržovės būna turtingos baltymų ir skaidulų. Todėl jos suteikia sotumo ir palengvina virškinimą. Idealu, kad minėtas maisto produktas turi mažai cukrų ir riebalų.

„Kai kalbame apie jūros daržovių naudą, visų pirma turime omenyje jodą, kurio jose gausu, ir kuris itin reikalingas žmogaus skydliaukės normaliam funkcionavimui. Skydliaukės hormonai padeda palaikyti normalų svorį. Nors sunku būtų pervertinti mūsų dėmesį normaliam svoriui, tačiau svarbu ne tik tai. Šie hormonai veikia praktiškai visas mūsų organizmo funkcijas: energiją, virškinimą, vaisingumą, cholesterolio lygį, plaukų ir odos būklę. Daugumoje maisto produktų jodo yra mažai, todėl jodo trūkumas Europoje yra smarkiai paplitęs. Tiesa, dėl didelės jodo koncentracijos rekomenduojama vartoti saikingai – per savaitę suaugusiems iki penkių gramų, mažiems vaikams – iki pusantro gramo“, – pastebi G.Azguridienė.

Pagal savo mikroelementų ir vitaminų tankį, jūros daržovės priskirtinos supermaistui. Kaip ir bet koks supermaistas – jį reikėtų vartoti dažnai, bet po nedaug, nes jame itin didelė maistingųjų medžiagų koncentracija.



Apie skonį ir vaizdą

„Sakoma, kad jūros daržovių padauginti sunku – žmogus jaučia, kad jau pasisotino. Matyt, tai lemia produkte esantis didelis baltymų ir skaidulų kiekis. Gal tam turi įtakos ir garsusis umami skonis (umami skonis – tai penktasis šalia keturių pagrindinių: rūgštu, kartu, saldu, sūru)? Ištirta, kad nori natūraliai turi tų medžiagų, kurios nulemia umami skonį, būtent glutamo rūgšties ir inosinato. Kaip žinome, umami skonis tuo ir ypatingas, kad suteikia visapusio pasitenkinimo maistu ir sotumo jausmą. Dėl to nori puikiai galime naudoti patiekalo skoniui sustiprinti: dėti į sriubas, salotas, barstyti jau ant paruošto patiekalo. Galėtų būti išeitis priklausomiems nuo sintetinių skonio stipriklių – mononatrio glutamato ir kitų“, – siūlo sveikos gyvensenos tyrinėtoja.

Kaip gaminti?

Išėmus iš pakuotės daržoves reikėtų nuplauti ir brinkinti šaltame vandenyje 10-15 minučių. Brinkdamos jos padidina tūrį maždaug 3 kartus! Brinkinamos ir verdamos jūros daržovės atgauna tikrą intensyvią spalvą. Logiška, jos gi gyvena vandenyje, o ne tūno sudžiovintos. Paruoštame patiekale jos atrodo gražiai ir puošniai, gerokai geriau nei pakelyje.

Reikia turėti tai omenyje ir neužmerkti per daug. Išbrinkintas jūros daržoves dėkite į kiaurasamtį ir gerai nuvarvinkite. Supjaustę galite dėti į sriubą, salotas ar kokį daržovių patiekalą.

Svarbu

Jei žmogus alergiškas jūrinei žuviai ir kitoms jūrų gėrybėms, jis gali jautriai reaguoti ir į jūros daržoves. Kadangi šie augalai yra jūrinis produktas, jie, kaip ir žuvys, gali savyje sukaupti teršalų – sunkiųjų metalų. Dėl šios priežasties rekomenduojama rinktis ekologiškas jūros daržoves, kurios renkamos iš kontroliuojamų vietų, kur nėra vykdoma laivyba ir nėra kitų taršos šaltinių. Kaip jau minėta, dėl didelės jodo koncentracijos jų rekomenduojama valgyti nedideliais kiekiais.

Receptai

Klasikinė miso sriuba su jūros daržovėmis

Reikės:

  • 1,5 l vandens,
  • 1 pak. kietesnio tofu,
  • 2-3 v.š. miso pastos,
  • Saujos išbrinkintų jūros daržovių,
  • 1 šitake grybo,
  • žalumynų (svogūnų laiškų, petražolių),
  • Wakame jūros daržovių dribsnių.

15 minučių vandenyje brinkinkite jūros daržoves. Jei naudojate džiovintus šitake grybus, juos pamerkite 30 minučių.
Į verdantį vandenį sudėkite šitake bei jūros daržoves ir ant mažos ugnies virkite 5 minutes. Į puodą sudėkite mažais gabaliukais supjaustytą tofu, svogūnų laiškus, wakame dribsnius. Nukelkite puodą. Atskirai dubenėlyje išmaišykite miso nedideliame kiekyje gauto sultinio ir supilkite atgal į sriubą. Paruoštam patiekalui leiskite kelias minutes pastovėti. Skanaus!

Salotos su jūros daržovėmis

Reikės:

  • 1 burokėlio,
  • gabalėlio moliūgo arba cukinijos,
  • poro (pagal skonį),
  • 10 g įvairių jūros daržovių,
  • 1 v. š. juodųjų ir baltųjų sezamo sėklų,
  • 2 v. š. citrinos sulčių,

Padažui:

  • 1/4 citrinos sulčių,
  • miso,
  • 3-4 v. š. alyvuogių aliejaus,
  • griežinėlio imbiero šaknies (tarkuoto),
  • žiupsnelio kajeno arba aitriosios paprikos.

Burokėlį, moliūgą (arba cukiniją) ir porą susmulkinkite juostelėmis. Sumaišykite su citrinos sultimis bei žiupsneliu druskos, kad suminkštėtų. Jūros daržoves palikite mirkti šiltame vandenyje 10-15 minučių.

Sumaišykite padažui skirtus ingredientus. Kai jūros daržovės suminkštės, sudėkite viską į lėkštę, ant viršaus užpilkite padažo ir užberkite sezamo sėklų. Skanaus!

Jūros kopūstų salotos su raudonaisiais ryžiais

Reikės:

  • 200 g konservuotų jūros kopūstų,
  • 200 g raudonųjų ryžių,
  • 1 raudonosios paprikos,
  • 1 svogūno,
  • 5-6 putpelių kiaušinių,
  • 50 g salotų,
  • 50 ml citrinų sulčių,
  • 40 ml alyvuogių aliejaus,
  • druskos, maltų juodųjų pipirų.

Raudonuosius ryžius išvirkite. Jūros kopūstus, papriką, svogūną supjaustykite, salotas suplėšykite ir viską sumaišyti su atvėsusiais ryžiais. Ant viršaus užpilkite alyvuogių aliejaus ir citrinų sulčių. Dar kartą išmaišykite, papuoškite virtų putpelių kiaušinių puselėmis. Skanaus!