Kiek tokia mityba išties yra naudinga mūsų organizmui?
Atsako specialistė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja dietologė Rūta Petereit:
Rečiau ištinka infarktas
Būti vegetaru iš tikrųjų galima, tačiau visavertė mityba tokiu atveju įmanoma tik labai kruopščiai reguliuojant racioną ir derinant produktus. Vegetarizmą pasirinkę žmonės gali suvalgyti sveikai mitybai būtiną kiekį vaisių ir daržovių, gauna daug skaidulinių medžiagų.
Atsisakę mėsos žmonės turi mažiau problemų dėl antsvorio. Vegetarų kraujospūdis yra mažesnis, juos rečiau ištinka miokardo infarktas. Tam daug įtakos turi ir tai, kad vegetarai mažiau nei mėsavalgiai suvartoja sočiųjų riebalų, kurių gausu gyvulinės kilmės maiste. Tyrimai patvirtino, kad vegetarai mažiau serga ir cukriniu diabetu.
Rizikuoja pritrūkti baltymų
Tačiau vegetarų mityba turi ir pavojingų momentų. Skrupulingai derindami riešutus, sėklas, grūdinius produktus, pavyzdžiui, rinkdamiesi duoną su žemės riešutų sviestu arba pupeles derindami su ryžiais, vegetarai gali bandyti kompensuoti mėsos produktų maistines medžiagas. Vis dėlto ilgainiui jie gali pristigti gyvulinės kilmės baltymų, kadangi visiško tam tikrų aminorūgščių atitikmens augaliniame maiste nėra randama.
Vegetarams gali pritrūkti ir tokiame maiste nesančio vitamino B 12. Taip pat – vitamino D, geležies, kalio, cinko, kalcio, nes augalinės kilmės maiste šių elementų yra mažiau ir jie blogiau pasisavinami. Todėl į tai reiktų atkreipti dėmesį ir vartoti maisto papildus.
Gauti visą maistinių medžiagų įvairovę ypač svarbu vaikams, paaugliams, nėščiosioms, maitinančioms ar vaikelį planuojančioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms.
Todėl labai pavojinga, kai jaunos mamos vaikams neduoda jokios mėsos, jokių pieno produktų ir kiaušinių. Taip galima sulaukti nemažų sveikatos problemų, kadangi visaverčiai baltymai augančiam organizmui – būtini!
Kokia mitybos taisyklė – auksinė?
Apie vegetarizmą sklando nemažai mitų, kurių pagrįstumą gydytojai profesionalai tikrina remdamiesi moksliniais tyrimais. Iš tikrųjų dietologai nerekomenduoja propaguoti vegetarizmo, ypač kai kalbama apie minėtas jautresnes amžiaus grupes.
Aukso vidurio taisyklė kloja ir sveikos, subalansuotos mitybos pamatus: visada siūlau saikingai vartoti įvairius, reikalingomis medžiagomis ir vitaminais praturtintus maisto produktus. Geriau rinktis mažiau arba tik tam tikros rūšies mėsą, nei jos visiškai atsisakyti. Galų gale galima pasitarti ir su specialistu, kuris patars, kas jums tinka labiausiai.
Tarp kitko
Vegetarizmo šaknys labai senos, tad ir tokio mitybos pasirinkimo motyvai įvairūs: religiniai, kultūriniai ar etiniai įsitikinimai, sveikatos problemos, sekimas mada bei ekonominės priežastys.
Esama skirtingo tipo vegetarų: veganai (nevalgo jokių gyvulinės kilmės produktų), ovo-lakto vegetarai (nevalgo mėsos, žuvies, tačiau vartoja pieno produktus, kiaušinius), lakto vegetarai (valgo pieno produktus, bet ne kiaušinius), ovo vegetarai (valgo kiaušinius, bet ne pieno produktus). Taip pat yra žaliavalgiai, kurie renkasi tik termiškai neapdorotą maistą. Pusiau arba semi vegetarai atsisako tik raudonos mėsos.
Remiantis statistiniais duomenimis, daugelyje Vakarų Europos valstybių apie 20 proc. gyventojų yra vegetarai. Lietuvoje tikslios statistikos nėra, manoma, kad lietuvių vegetarų esama ne daugiau kaip 5 proc. Tokie žmonės pasaulyje iš viso sudaro apie 10 procentų.