Atsako gydytoja dietologė Žana Antonova
Agrastai, kaip dauguma uogų, turi daug šių medžiagų:
1. Bioaktyvių medžiagų polifenolių (fenolio rūgščių, flavanolių, antocianinų ir proantocianinų) – 190 mg/100 g. Įrodyta, kad produktų, turtingų polifenolinių medžiagų, vartojimas mažina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką. Polifenoliai turi antioksidacinį veikimą: mažina mažo tankio lipoproteinus („blogąjį cholesterolį“), uždelsia arteriosklerozės procesą. Kuo daugiau prinokusi uoga, tuo daugiau joje bus polifenolių.
2. Organinių rūgščių (citrinos rūgšties 11– 14 mg/100 g , obuolių rūgšties 10–13 mg/100 g ir šikiminės rūgšties 1–2 mg/ 100 g), kurie suteikia uogai rūgštų skonį. Pastebėta, kad citrinos rūgštis pasižymi natūraliu antibikrobiniu poveikiu (inhibuoja Listeria monocitogenes bakteriją). Literatūros duomenimis, šių organinių rūgščių reguliarus vartojimas mažina insulto ir Alzcheimerio ligos riziką.
Vienas iš mokslinių tyrimų rodo, kad agrastų ekstraktas laboratorinėse sąlygose turi teigiamą poveikį gydant II tipo cukrinį diabetą ir hipertenziją bei pasižymi priešgrybelinėmis savybėmis prieš Candida štamus.
3. Vitamino C – 27,7 mg/100 g , o tai sudaro beveik 50 proc. rekomenduojamo paros kiekio.
Šiek tiek mažiau nei vitamino C agrastuose yra vitaminų A, B6; iš mineralinių medžiagų daugiau vario, magnio.
Uogas galima pelnytai priskirti prie „supermaisto“. Jų reikėtų valgyti kasdien. Neišskiriama, kiek kokių uogų reikia suvalgyti. Kiekviena uoga turi skirtingą antioksidantų kiekį. Per dieną rekomenduojama suvalgyti 2–3 porcijas vaisių (į jų kiekį įeina ir uogos). Vienos porcijos dydis atitiktų: vienas vidutinio dydžio vaisius, vienas puodelis (100 g) uogų.