Tinimas be vakarėlio
Per pandemiją pacientai pastebimai apleido savo sveikatą ir pamiršo ja rūpintis, tikrintis reguliariai. Kalbant apie inkstus, su abejingumo savo sveikatai pasekmėmis, reguliariai nesitiriant, galima susipažinti per vėlai, mat dauguma pavojingų inkstų ligų yra tylios ir pradžioje net skausmo nesukelia. Viena tokių ligų yra inkstų nepakankamumas, kurio progresą įmanoma tik pristabdyti, bet neįmanoma išgydyti.
Geriausiai inkstų veiklos sutrikimus parodo kraujo tyrimas iš venos, skaičiuojama inkstų kūnelių filtracija pagal tam tikrus rodmenis kraujyje. Inkstų funkcijos tyrimą rekomenduojama atlikti bent kartą per metus, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Jaunesniems, sveikiems užtenka pasitikrinti ir kartą per dvejus metus, tačiau svarbiausia nepamiršti pasitikrinti, ypač jaučiant kokius nors neaiškius simptomus. T. Kundrotė pamena, jog pačios praktikoje yra buvęs atvejis, kuomet vyresnio amžiaus moteris nesilankė pas medikus, vartojo sau įprastus vaistus ir staiga nustojo vaikščioti. Tik atlikus išsamius tyrimus buvo diagnozuotas visiškas inkstų nepakankamumas ir net hospitalizuota pacientė mirė.
„Pirmuosius simptomus, įspėjančius apie galimai sutrikusią inkstų veiklą, rodo kūnas. Rytais būna patinęs veidas, akys, paakiai, rankos, apskritai viršutinė kūno dalis ir šis patinimas slūgsta lėtai arba visiškai taip ir nenuslūgsta. Tuomet nedelsiant reikia kreiptis šeimos gydytojo konsultacijos, atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus, konsultuotis su nefrologu. Bet jeigu vakare suvartojote daug skysčių, alkoholio, tokio patinimo išsigąsti nereikėtų, o ir praeiti jis turi per geras dvidešimt minučių ar bent iki pietų“, – sako šeimos gydytoja T. Kundrotė.
Klaidinga manyti, kad inkstų nepakankamumą rodo dažnas šlapinimasis, tai greičiau kitų ligų, pavyzdžiui, prostatos pasekmė. Tačiau nesišlapinimas, pasak šeimos gydytojos, jau gali reikšti terminalinę inkstų būklę. Kartais sutrikusią šio organo veiklą gali išduoti ir pakitęs prakaito kvapas dėl prastos inkstų kūnelių filtracijos. Tai jau specifinis simptomas, tiesa, pasitikrinti vis tiek nepakenks.
Ne visos mados sveikos
Inkstų veiklą galime sutrikdyti ir patys to nežinodami, tačiau nevengdami užsiimti savigyda. Pavasarį neretai susizgrimbama pastiprinti organizmą, ypač populiaru jaučiant nuovargį griebtis vitamino D, tik yra labai didelis skirtumas, kaip jis vartojamas.
„Geriausia, jeigu jo stoką organizme patvirtina tyrimai. Tuomet jums reikiamą dozę paskirs šeimos gydytojas. Siūlau vengti tos smūginės vitamino D dozės mados, kuomet pakanka išgerti šio papildo didelę dozę kartą per pusę metų ar kartą per kelis mėnesius. Smūginės super dozės pirmiausia ne visada yra gerai pasisavinamos, antra – pastebėta, jog sukelia inkstų akmenligę. Tad tie, kurie jau turėjo inkstų akmenligę ar smėlio, neturėtų vartoti vitamino D smūginėmis dozėmis. Daug palankesnės sveikatai palaikomosios, paros normos dozės. Apskritai smūginės vitamino D dozės buvo sukurtos tiems pacientams, kuriems neįmanoma užtikrinti kasdienio ilgalaikio vartojimo: asocialiems asmenims, kurie atsiduria priėmimo skyriuose, sergantiems demencija ir panašiai“, – primena T. Kundrotė.
Dar viena sveikatai kenkianti mada paplitusi tarp sportininkų – piktnaudžiavimas kreatinino papildais, keto dieta, kuomet vartojama itin mažai angliavandenių arba jie eliminuojami iš mitybos. Tuomet žmogus, norėdamas gyventi sveikai, gali negrįžtamai pakenkti inkstų veiklai.
„Vienas vaistas, kuris tikriausiai yra kiekvienų namų vaistinėlėje, vartojamas ilgą laiką taip pat gali privesti iki inkstų nepakankamumo. Tai – ibuprofenas. Vis dar pasitaiko pacientų, kurie šį vaistą skausmui malšinti vartoja ištisas savaites, kai kurie net mėnesius. Labai raginu visus, kurie patiria skausmą, kitus sveikatos sutrikimus, mesti savigydą ir pasitikėti medikais. Kitu atveju bandydami nuslopinti vieną simptomą, skausmą ar būklę, sukelsite kitų, kurių patiems sukontroliuoti nepavyks“, – įspėja gydytoja.