Geriausia iki 30-ies
Lietuvoje egzistuoja norma, kad lazeriu rega koreguojama pilnamečiams, 18–26 metų asmenims, sulaukus, kai trumparegystė nustos progresuoti.
„Kai per metus trumparegystė nedidėja daugiau kaip 0,5 dioptrijos, – nurodo šią ribą gydytoja oftalmologė Irina Kolesnikovienė, – laikoma, kad ji neprogresuoja“. Tačiau, kad ir koks lėtas būtų trumparegystės progresas, jei jis vyksta, lazerinė korekcija jo sustabdyti negali.
„Lazeris tarsi atsuka trumparegystės skaitliuką atgal ir suteikia daugiau laiko, – pasakoja gydytoja oftalmologė I. Kolesnikovienė. – Pagerėjimo efektas ilgalaikis, žmogus gauna daugiau galimybių kokybiškam gyvenimui. Jis vėl gali sportuoti, aktyviai leisti laisvalaikį, nustoja būti priklausomas nuo akinių ar kontaktinių lęšių. Bet negalime neigti to, kad jei lėtutėlis trumparegystės progresavimas buvo iki operacijos, ir po operacijos jis išliks. Todėl negalime atmesti tos tikimybės, kad rega tegu ir labai lėtai, bet bėgant metams prastės.“
„Jei galvojate, kokio amžiaus daryti trumparegystės korekciją, – apie amžiaus ribą pradeda gydytoja, – geriausias jai amžius bus iki 30 metų. Tuomet ir gijimas geresnis, ir akys po operacijos prisitaiko greičiau.“ Vėlesniame amžiuje, pasak jos, koją gali pakišti dažniau pasitaikančios gretutinės akių ligos.
Yra kontraindikacijų bet kuriam amžiui
Trumparegystės korekcija lazeriu negali būti atliekama tiems, kas kenčia nuo kataraktos, glaukomos, keratokonuso, sausų akių sindromo, ambliopijos (tingios akies). Paciento rega turi būti stabili: jo akinių ar kontaktinių lęšių receptas turi būti nepakitęs mažiausiai vienerius metus iki regos korekcijos. Jis neturi sirgti diabetu, autoimuninėmis ligomis ar turėti kitų bendrų sveikatos sutrikimų. Neturi turėti ir akių traumų ar neišgydytų infekcijų. Lazerinė korekcija taip pat neatliekama ir nėščioms ar žindančioms moterims.
Prasideda regos pakitimai
„Vėliau, sulaukus 43–45 metų, daugeliui žmonių pradeda vystytis presbiopija – senatvinė toliaregystė, ir kol kas medicinos praktikoje nėra nė vieno patvirtinto jos koregavimo lazeriu metodo. Be to, – toliau dėsto I.Kolesnikovienė, – gali pradėti formuotis katarakta, glaukoma ar kitos akių ligos. Lazerinė korekcija jų niekaip neišsprendžia. Todėl standartinė praktika yra vyresniems nei 45 metų žmonėms lazerinės korekcijos nebesiūlyti.“
Sulaukę daugiau nei 50 metų trumparegiai turi didesnę geltonosios dėmės – makulos – degeneracijos atsiradimo riziką. Makulos degeneracija pasižymi suprastėjusiu regėjimo aštrumu ir tinklainės nusidėvėjimu.
Yra ir gera naujiena
Kita vertus, yra daugybė 50–60 metų ar vyresnio amžiaus žmonių, kurių akių sveikata yra pakankamai gera, todėl jie gali būti puikūs kandidatai regos korekcijai. Taigi, daro išvadą gydytoja, savotiškas amžiaus cenzas trumparegystės korekcijai lazeriu lyg ir yra, tačiau jis nėra griežtas ir neapeinamas. Tiesiog kiekvienas vyresnio paciento atvejis turėti būti išnagrinėjamas individualiai ir šiek tiek atidžiau.
O tuomet, neradus jokių objektyvių kontraindikacijų, telieka parinkti efektyviausią regos atkūrimo metodiką.
„Nepakenks ir numatyti laiko gijimui po operacijos, – primena I. Kolesnikovienė. – Nors teigiama, kad puikus regėjimas jūsų laukia jau kitą dieną, nemalonių pojūčių akyse gali būti savaitę, o gal net dvi. Pirmosiomis dienomis gali ašaroti akys, gali būti problemų su žvilgsnio fokusavimu ar šviesos baime. Dažnai pirmiausia stabilizuojasi matymas į tolį, o dirbti kompiuteriu gali tapti patogu tik trečią ar ketvirtą savaitę.“