Kraujavimas – rimtas signalas
Pasak Kauno klinikų Dantų ir burnos ligų klinikos gydytojos periodontologės doc. Nomedos Basevičienės, kertiniai burnos sveikata padedantys pasirūpinti elementai – tinkama burnos higiena ir reguliarūs (ne tada, kai jau atsiranda problema) apsilankymai pas odontologą ir burnos higienistą.
„Periodonto ligų – nuo dantenų uždegimo iki periodontito, kai uždegimas pasiekia kaulą ir netenkami dantys – paplitimas mūsų populiacijoje siekia net iki 90 procentų. Ir vienas didžiausių mitų, su kuriuo tenka susidurti kasdieniame darbe, – žmonių manymas, kad jei valantis dantis kraujuoja dantenos, vadinasi, tai daroma per stipriai. Kraujavimas yra pirmas uždegimo požymis, rodantis, kad mūsų higiena yra nepakankama ir būtinai reikia kreiptis į specialistą“, – pasakojo gydytoja.
Ji atkreipė dėmesį, kad ne mažesnis mitas – tai, kad protezuotų dantų nereikia taip kruopščiai prižiūrėti kaip „savų“.
„Be to, labai daug žmonių turi implantus, kuriuos taip pat laiko ne savo dantimis. Visgi tiesa ta, kad implantai yra dar jautresni infekcijai, tad juos prižiūrėti reikia lygiai taip pat kruopščiai. Uždegimas ties implantais dėl nepakankamos higienos irgi gali labai greitai išsivystyti“, – įspėjo N.Basevičienė.
Veikia viso organizmo būklę
Pastebėdama, kad periodonto ligos pagal amžių nesirenkančios, gydytoja pabrėžia, kad ne mažesnę įtaką nei tinkama burnos priežiūra šioms ligoms atsirasti turi ir paveldimumas. „Tad labai svarbi yra savalaikė diagnostika – kuo anksčiau nustatomas polinkis sirgti periodonto ligomis, tuo geresni rezultatai pasiekiami. Gera žinia – dantenų uždegimas yra visiškai išgydomas. Aišku, jei pakenkti gilesni audiniai, kaulas, audinių iki galo atkurti negalime, tačiau galime stabilizuoti būklę“, – sakė ji.
Pašnekovė pabrėžė, kad periodonto ligos – uždegiminės kilmės, tad turi įtakos bendrai organizmo sveikatai.
„Burnos ertmė nėra izoliuota nuo organizmo, tad uždegimo mediatoriai, burnoje esančios bakterijos patenka į jį. Moksliniais tyrimais yra nustatytas ryšys tarp širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, cukrinio diabeto, osteoporozės, Alzheimerio ligos, artrito ir periodonto ligų. Jų formavimasis bei sunkumas taip pat atitinkamai veikiamas kitų organizmo ligų. Jau nekalbu apie problemas sergant periodonto ligomis – blogą burnos kvapą, estetiką, socialinį bendravimą“, – kalbėjo N.Basevičienė.
Skalavimo skystis – nebūtinas
Paklausta apie kasdienei dantų priežiūrai būtinas priemones, gydytoja pabrėžė, kad svarbiausias dalykas – mechaninis apnašų nuvalymas. Anot periodontologės, paskutinių dešimtmečių inovacijos – specialūs vieno danties ir tarpdančių šepetėliai – šiandien vieni pažangiausi dantų valymo būdų ir turėtų atsirasti tarp kiekvieno kasdieninės higienos reikmenų.
„Tačiau tarpdančių šepetėliai burnos higienisto turi būti parenkami individualiai kiekvienam tarpdančiui – juk vieni tarpdančiai gali būti dideli, kiti maži, dantys susigrūdę“, – pabrėžė ji.
Nors šiandien pastų pasirinkimas didžiulis, specialistė atkreipia dėmesį, kad jei apnašos tinkamai nuvalomos mechaniškai, jos būtų galima išvis nenaudoti.
„Pasta iš esmės yra tik papildoma priemonė. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie burnos skalavimo skystį. Mano nuomone, tai nėra privaloma kasdienė higienos priemonė. Svarbiausias, kaip minėjau, yra mechaninis apnašo nuvalymas, liežuvio valymas. Skalavimo skystis gali būti naudojamas kaip papildoma priemonė burnos ertmei dezodoruoti. Po tam tikrų intervencijų – tos pačios profesionalios burnos higienos ar chirurginės intervencijų, yra skiriami antibakteriniai skalavimo skysčiai, tačiau juos vartoti galima ilgiausiai iki dviejų savaičių“, – kalbėjo N.Basevičienė.
Pasta – su fluoro ar be?
Nors šiandien esama žmonių, kurie specialiai renkasi pastą be fluoro, gydytoja nepatartų taip elgtis. „Tam tikras fluoro kiekis yra reikalingas profilaktikai dėl danties ėduonies, taip stiprinamas emalis, dantys tampa atsparesni aplinkos veiksniams. Aišku, higieninės dantų pastos gali būti ir be fluoro, ypač tai siūloma žmonėms, turintiems implantus, kurie turi visus protezuotus dantis. Tokiu atveju didesnė fluoro koncentracija net gali pakenkti metalams. Turintiesiems savus dantis nereikėtų bijoti pastoje esančio fluoro kiekio, nes valydamiesi dantis jo tikrai nepraryjame“, – patarė pašnekovė.
Ji pridūrė, kad turintiems jautrias dantenas pacientams reikėtų vengti stiprių, balinančių priemonių turinčių pastų. Tokios pastos apskritai neturėtų būti naudojamos nuolatos.
Verta žinoti
Apsilankymo pas specialistą reguliarumą turi nustatyti gydantis odontologas. „Viskas priklauso nuo burnos būklės, polinkio į periodonto ligas, dantų ėduonį. Jei nėra jokių nusiskundimų, turint sveiką burną jauname amžiuje užtektų vieno karto per metus. Tačiau esant su dantenomis susijusiems susirgimams, gali reikėti lankytis ir kas tris mėnesius, tą konkrečiu atveju nustato odontologas. Jis taip pat turėtų įvertinti ir tai, kaip dažnai reikėtų atlikti profesionalią burnos higieną“, – aiškino N.Basevičienė. Nors sveikam žmogui šią procedūrą rekomenduojama atlikti kartą per metus, gydytoja pabrėžia, kad daug kas priklauso nuo to, kaip greitai kaupiasi apnašas – kokia yra seilių sudėtis, kaip žmogus maitinasi: „Taigi tą įvertinęs bendrą burnos būklę irgi nustato odontologas.“