– Tinkamas antibiotikų vartojimas padeda gydyti bakterines infekcijas, tačiau medikai vis dažniau kalba, kad didėja visuomenės atsparumas antibiotikams. Kodėl?
– Deja, tai tiesa. Atsparumas antibiotikams didėja ne tik Lietuvoje, bet pasaulyje. Viena vertus, nes nėra kuriama daug naujų antibiotikų, gydoma labiausiai įprastais praktikoje, taikant pagal poreikį. Tad natūralu, kad visuomenės atsparumas didėja. Be to, dažnos bakterinės infekcijos. Jeigu žmogus joms yra imlus ir tenka vartoti antibiotikus dažnai, jo organizmas prisitaiko ir antibiotikai padeda vis mažiau. Deja, tą patį efektą sukelia ir netikslingai paskirti antibiotikai, kai nėra pakankamo ištyrimo patvirtinti bakterinę infekciją, bet vaistas skiriamas „dėl visa ko“ arba „jei pablogėtų“, arba sumaišius su virusine infekcija. Dėl didėjančio atsparumo antibiotiniam gydymui kalti ir patys žmonės, kurie kažkaip įsigyja vaisto savarankiškai, arba daugiau nei paskirta ir jį vartoja savo nuožiūra vos užklupus slogai, gerklės skausmui ar panašiai.
Geriausia, kai gydoma pagal antibiotikogramą arba tikintis, kad žmogus turi konkrečią bakterinę infekciją. Pavyzdžiui, tonzilėse dažniausiai „gyvena“ streptokokas, tad jam gydyti yra konkretūs antibiotikai – penicilinas, tad nereikėtų skirti plataus spektro antibiotikų. Pastarieji turi būti skiriami ir vartojami tik tada, kai nėra kitos išeities. Bet geriausia pagal kraujo tyrimus diferencijuoti sukėlėją ir gydyti tikslingai.
– Yra šventa taisyklė – suvartoti visą antibiotikų kursą, tiesa?
– Tikrai taip. Pastebiu, jog kai kurie pacientai linkę pagerti antibiotikus porą trejetą dienų ir mesti, nes juk pagerėjo. Bet jeigu tai buvo virusinė infekcija, pagerėjimas būtų atėjęs ir be antibiotikų. Tiesiog žmogus neduoda šanso organizmui pakovoti pačiam. Taip beatodairiškai vartojant antibiotikus, imuninė sistema formuojasi netinkamai. Tiksliau, nesiformuoja, nes antibiotikai žudo ne tik blogąsias, bet ir gerąsias organizmo bakterijas, išbalansuoja žarnyno mikroflorą, kuri yra didžia dalimi atsakinga už mūsų imunitetą. Tad jei jau paskirta gerti antibiotikus, juos reikia vartoti sąžiningai – visą kursą. Kodėl? Todėl, kad bakterijos gyvuoja tam tikrais ciklais, aktyviais ir pasyviais, o antibiotikai jas naikina tik tada, kai jos aktyvios, dalijimosi fazėje. Nevartojant antibiotikų visą nurodytą laiką, o tik kelias dienas gali nepavykti sunaikinti visų bakterijų, jeigu jos tomis dienomis bus pasyvioje fazėje. Nutraukus gydymo kursą jos tampa atsparesnės antibiotikui ir toliau dauginasi. O vartojant vaistą visą kursą, pataikoma į visus bakterijų gyvavimo ciklus ir užtikrinamas jų sunaikinimas.
– Ar pastebite, kad pacientai būtų linkę piktnaudžiauti antibiotikų vartojimu?
– Taip, ir jų nemažai. Tik nematau, galima sakyti, viduriuko: arba bijo ir visaip stengiasi apsieiti be antibiotikų, arba jų prašo kiekvienai progai pasitaikius. Viena gydytoja kažkada yra pasakiusi esminę taisyklę apie antibiotikų vartojimą: kai reikia – būtina, kai nereikia – negalima.
– Kokių dar sveikatos problemų gali prisišaukti žmogus, neatsakingai vartojantis antibiotikus?
– Jeigu vartoja taip, kaip paskirta gydytojo, jokių. Jeigu antibiotikai vartojami savo nuožiūra, kada nori, jie gali ne tik imunitetui pakenkti, gali susiformuoti atsparumas šiems vaistams ar net alergija. Rekomenduoju neapsirūpinti šiaip jau receptiniais vaistais „dėl visa ko“. Juos privalo skirti medikai.
– Ar koronaviruso pandemija nepakiš kojos skiriant antibiotikus? Vis dėlto nemažai žmonių gaus konsultuotis nuotoliniu būdu...
– Jeigu tai yra pacientas, kurį gydytojas gerai pažįsta, seniai gydo, antibiotikus paskirti nebus sudėtinga, nes bus žiūrima į paciento kortelę, ankstesnes panašias infekcijas, kurios padės diferencijuoti ligą. Tačiau naujam pacientui skirti antibiotikus nebus taip drąsu, sudėtingais atvejais galima ir apsirikti. Taip pat tikrai bus medikų, kurie vis dėlto antibiotikus vėl skirs „dėl visa ko“, ypač, jeigu bus ribojamos planinės sveikatos paslaugos ir galimybė greitai pasidaryti reikiamą kraujo tyrimą bus apsunkinta.