– Kaip dažnai pacientai išgirsta cukrinio diabeto diagnozę?
– Lietuvoje antro tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas vienam iš dešimties penkiolikos, tačiau manoma, kad antra tiek yra nediagnozuotų atvejų. Pacientai neišsako jokių nusiskundimų, ir liga aptinkama jau atsiradus diabeto komplikacijoms.
Deja, ligos atvejų daugėja. Ypač pasibaigus pandemijai, manau, bus nemažas ligos atvejų protrūkis, nes dėl epideminės situacijos dauguma žmonių yra namuose, daug mažiau juda, rečiau išeina pasivaikščioti, sportuoti. Aišku, pasikeitė ir mityba. O didėjant nutukimui, lygiagrečiai didėja ir antro tipo diabeto atvejų. Regime ir tai, ko nebuvo anksčiau, – ši liga jau diagnozuojama ir vaikams, paaugliams. Jei anksčiau tai buvo didelė retenybė, šiandien šis skaičius vis didėja.
– Kaip pandemija paveikė sergančiuosius cukriniu diabetu?
– Po pirmojo karantino mačiau kur kas daugiau nei įprastai užleistų atvejų, kai liga buvo prastai kontroliuojama. Pacientai pasakodavo, kad nepavykdavę susisiekti su šeimos gydytoju, o kai kurie ir patys bijoję kreiptis dėl rizikos užsikrėsti koronavirusu. Taip pat pasitaikė, kad ligoniai apleido mitybą, mažiau judėjo, daugiau valgė, priaugo svorio. O kadangi antroji banga yra daug stipresnė, iki šiol pacientai į gydytojus daug rečiau kreipiasi, galima įtarti, kad netrūks tiek apleistų, tiek naujo diabeto atvejų. Štai neseniai jaunai moteriai, turinčiai antsvorio, diagnozavau antro tipo cukrinį diabetą.
– Ką reiškia užleistas atvejis, kuo jis gresia?
– Tai reiškia, kad ilgą laiką cukraus kiekis kraujyje buvo padidėjęs, o ilgalaikė aukšta glikemija kraujyje veda prie daug greitesnio visų diabeto komplikacijų formavimosi. Ir tokiu atveju jau nebegalima apsaugoti paciento nuo komplikacijų, o tik jas gydyti. Suprastėjusi rega grasina aklumu, pablogėjusi inkstų funkcija veda prie dializių. Šios pandemijos metu ypač stebime daug žaizdų kojose – tai yra diabeto pasekmė, gresianti ilgu gulėjimu ligoninėje, ilga antibiotikų terapija, o blogiausiu atveju – net ir amputacija.
– Minite, kad gausybė žmonių serga cukriniu diabetu patys to nežinodami. Kokiais požymiais liga pasižymi, į ką atkreipti dėmesį?
– Yra tipiniai diabeto požymiai. Didesnis troškulys, padažnėjęs šlapinimasis, kai tenka atsikelti ir naktį, žaizdos, atsiradęs nepaaiškinamas odos niežulys, staigus svorio priaugimas. O jei žmogus turi blogai kontroliuojamą aukšto kraujospūdžio ligą, jei tyrimai rodo cholesterolio padidėjimą, tokiu atveju būtina stebėti ir cukraus kiekį kraujyje, nes diabetas dažnai eina su šiomis ligomis. Neretai diabetas diagnozuojamas po tokių ligų kaip infarktas, insultas.
– Kokios ligos priežastys? Kam rizika susirgti didesnė?
– Pirmo tipo diabetas yra autoimuninė liga, kurią sukelia kūne pasigaminę baltymai antikūnai. Jie atakuoja kasą, suvalgo kasos ląsteles ir taip sukelia visišką tos kasos dalies, kuri atsakinga už insulino gamybą, nepakankamumą. Šioje vietoje nėra iki galo aišku, kodėl atsiranda antikūnai. Gali būti kelios genetinės priežastys, gali būti didžiulis stresas, nes yra duomenų, liudijančių, kad po didžiulio išgyvenimo susiformuoja pirmo tipo diabetas.
Antro tipo diabetas susijęs su organizmo atsparumu insulinui, o tai gali lemti daugybė priežasčių: antsvoris, nutukimas, fizinio krūvio stoka, mitybos sutrikimai, ypač, kai vartojama daug riebalinio maisto, greitųjų angliavandenių. Antro tipo diabeto atsiradimo kilmei svarbus ir paveldimumas.
Didesnė rizika susirgti yra antsvorio turintiesiems, moterims, kurios sirgo nėščiųjų diabetu, policistiniu kiaušidžių sindromu, nes šio atsiradimo kilmė – atsparumas insulinui – panaši į antro tipo cukrinio diabeto kilmę.
– Kaip valdyti ligą?
– Gliukozės kiekio kontrolė kraujyje, geras kraujospūdis, geras cholesterolis. Kodėl tai svarbu? Nes diabetas yra lėtinė ir progresuojanti liga, kuriai būdinga tai, kad atsirandančios diabeto komplikacijos invalidizuoja žmogų ir vienareikšmiškai blogina gyvenimo kokybę, didina mirštamumą. Todėl gera diabeto kontrolė yra lygu gerai savijautai, kokybiškam gyvenimui be neįgalumo.