Prasideda nuo kosulio
Plaučių vėžys tebėra viena mirtingiausių vėžio formų pasaulyje: 2020 m. nuo jo mirė apie 1,8 mln. žmonių, rašo BBC. Nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys yra labiausiai paplitęs ligos tipas. Daugumą, bet ne visus, jos atvejus sukelia rūkymas. Paprastai ankstyvose stadijose nėra jokių požymių ar simptomų, tačiau verta sunerimti, jei atsirado kosulys, kuris neišnyksta po kelių savaičių, krūtinės infekcijos, kurios nuolat kartojasi, ir kosėjimas krauju. Daugeliui pacientų diagnozė nustatoma vėlyvoje ligos stadijoje, kai gydymas tampa mažiau veiksmingas. Šiuo metu tik apie ketvirtadalis pacientų išgyvena penkerius metus.
Vėžys turi „nematomumo apsiaustą“, slepiantį jį nuo imuninės sistemos, tačiau vakcina, pasak tyrėjų, išryškina pagrindines naviko dalis kaip grėsmę, paskatindama imuninę sistemą sunaikinti vėžines ląsteles, kad ir kur jos būtų. Ankstyvieji bandymai kovoti su kitomis vėžio formomis pasitelkiant panašias vakcinas buvo perspektyvūs – sumažėjo naviko dydis ir atsinaujinimo rizika.
Londono universiteto koledžo ligoninių NHS fondo (UCLH) onkologas S.M.Lee, teigia, kad labai reikia naujų gydymo būdų kovoti su liga. „Fiksuojami beveik du milijonai mirčių pasaulyje, daug jų – besivystančiose šalyse. Todėl tikimės, kad galėsime sėkmingai dirbti su mRNR vakcina ir tada ją perduoti pasauliui.“
Tyrimai teikia vilties
Ankstyvojo etapo tyrimo metu bus tikrinama, ar vakcina yra saugi. Trisdešimt keturios tyrimų vietos septyniose šalyse, įskaitant Jungtinės Karalystės Londono universiteto koledžo ligoninių NHS fondą, priims 130 pacientų. Ekspertai sako, kad BNT116 vakcina gali visiškai pakeisti vėžio gydymo procesą.
„Siekiame pradėti naują mRNR vėžio vakcinos gydymo erą plaučių vėžiui gydyti ir kad kartu su dabartiniu standartiniu gydymu – imunoterapija ir chemoterapija – galėtume suteikti papildomą imuninį impulsą“, – sakė prof. S.M.Lee.
Tyrime bus gydomi žmonės, sergantys nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu (NSLPV) nuo ankstyvojo etapo prieš operaciją ar radioterapiją iki vėlyvosios ligos stadijos arba atkryčio. Vakcina bus skiriama kartu su standartine imunoterapija. Skirtingai nei vakcinos, apsaugančios nuo infekcinių ligų, tokių kaip tymai, vėžio vakcinos yra skirtos žmonėms, kurie jau serga šia liga.
Dr. Sarah Benafif turi didelių vilčių: jos nuomone yra nemaža tikimybė, kad gydymas pateisins lūkesčius. „Jau turime duomenų, kad tai – gana gerai toleruojama vakcina ir tikimės, jog bėgant laikui įrodysime, kad šis gydymas veiksmingas prieš plaučių vėžį, bet nepažeidžia kitų audinių“, – sakė ji.
Tyrimas patvirtins, ar nėra rimtų šalutinių poveikių. Pasiteisinus hipotezei bus pradėti sudėtingesni tyrinėjimai, kurie padės įvertinti klinikinį efektyvumą. Savanoriai per 12 mėnesių gaus keliasdešimt dozių, kurios stiprins imuninę sistemą.
Geriau nei chemoterapija
67 metų Januszas Racz tapo pirmuoju pacientu Jungtinėje Karalystėje, kuris išbandė gydymą. Gydytojai tikisi, kad tai bus revoliucinis plaučių vėžio gydymo būdas – vakcina, kuri moko organizmą kovoti ir sunaikinti ligą. Joje naudojama tokia pati mRNR technologija kaip kai kuriose COVID-19 vakcinose, siekiant suteikti imuninei sistemai instrukcijas. J.Racz gavo šešias injekcijas, kiekvienoje jų buvo genetinės medžiagos iš skirtingų naviko dalių, siekiant „išmokyti“ penkis milijardus jo imuninės sistemos ląstelių pulti vėžines ląsteles.
„Nebuvo skausminga, – „Sky News“ po pirmosios injekcijos komentavo J.Racz. – Daug geriau nei chemoterapija, kuri man buvo sunki. Tikiu, kad ši vakcina padės man ir kitiems žmonėms – juk COVID-19 vakcinos padėjo milijonams. Esu mokslininkas, todėl žinau, kad mokslas gali tobulėti tik tuo atveju, jei žmonės sutinka dalyvauti tyrimuose.“
Pacientas dirba dirbtinio intelekto srityje. Apie plaučių vėžio diagnozę jis sužinojo po to, kai dėl kvėpavimo problemų, kurias palaikė astmos požymiais, kreipėsi į medikus. Tyrimai parodė naviką dešiniajame plautyje.