Samael’is Aun Weor’is savo knygose mini: „Kai kurie sako, kad meditacija yra atsipalaidavimo technika, kitiems ji – kažkas „šėtoniško“. Daugelis bijo meditacijos ir tiki, kad medituojantis žmogus pasiduoda pavojingai įtakai. Dar kiti teigia, kad meditacija yra vienintelis kelias į išsivadavimą. O kažkam tai yra būdas pasiekti aukštumų ar įgyti tam tikrą jutiminį patyrimą.“
Daugelis ir šiomis dienomis mano, kad meditacija yra neveiksnumas. Yra priimta manyti, kad medituojantys žmonės yra neveiklūs, tingūs, nesugebantys užsidirbti. Paneikime šį mitą. Juk net nekalbant apie religinius lyderius, pačios sėkmingiausios istorinės asmenybės, tokios kaip Gandhi’s, Leonardo’as da Vinci’s, Steve’as Jobs’as ir kt., užsiėmė savęs stebėjimu, savianalize. Galima drąsiai teigti, kad jie meditatavo, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.
Šiuolaikiniai moksliniai tyrinėjimai atskleidė medituojančio žmogaus kūno, ypač smegenų, pokyčius. Yra atliktas ne vienas mokslinis tyrimas. Los Andželo Kalifornijos universiteto (UCLA) mokslininkai, ištyrė meditacijos ir fizinės smegenų struktūros sąsają.
Buvo atrasta, kad meditacijos praktika teigiamai veikia psichologinę žmogaus sveikatą. To rezultatas – bereikalingo nerimo sumažėjimas, geresnė koncentracija.
Reguliariai medituojančių žmonių smegenų žievėje susiformuoja storesnis ląstelių sluoksnis.
Mokslininkai pastebėjo, kad kasdien medituojančių žmonių smegenyse yra daugiau jungčių tarp neuronų nei tų, kurie nė karto gyvenime nėra meditavę.
Smegenų vietos, kuriose daugiausiai jungiasi neuronai, yra susijusios su smegenų psichinėmis funkcijomis: mintimis, atmintimi, sprendimais.
Britų Kolumbijos universiteto tyrėjų komanda atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti, ar pasikeičia smegenų struktūra meditacijos metu. Tyrimo metu nustatyta, kad medituojančiųjų smegenys struktūriškai kitokios nei tų, kurie nemedituoja. Kaip ir ankstesnis mokslininkų tyrimas, šis nustatė, kad medituojantys žmonės turi storesnius audinius tose smegenų srityse, kurios atsakingos už dėmesio sutelkimą, streso suvaldymą, koncentracijos išlaikymą ir geresnį savo kūno pažinimą.
Štai ką žinomi žmonės teigia apie meditaciją:
Kate Perry: „Dieną pradedu meditacija. Ši praktika man labiausiai pakelia nuotaiką. Atsikėlus motyvuoju save 20 minučių. Tai vienintelis laiko tarpas, kai mano protas visiškai pailsi.“
Hugh’as Jackman’as: „Meditacijos metu sugebu paleisti viską. Aš nesu Hugh’as Jackman’as. Aš nesu tėvas. Aš nesu sutuoktinis. Aš pasineriu į galingą šaltinį, kuris kuria viską. Aš panyru į jį lyg į vonią.“
John’as Lennon’as: „Energija, kurią jaučiu medituodamas, man primena tas dienas, kai viskas klostėsi sklandžiai“.
Taigi meditacija praplečia žmogaus galimybių ribas. Nurimęs žmogus lengviau randa išeitis įvairiose situacijose, priima tinkamesnius sprendimus, efektyviau susitvarko su stresu, padidina savo kūrybinius sugebėjimus.
Lietuvoje yra nemažai žmonių kuriems įvairios praktikos, meditacija atvėrė kitą kelią. Su viena iš jų, Vaiva Motiekaityte, per saviugdos studiją „Ahimsa“ susidūrė ir mano kelias.
Pradėjusi žengti dvasiniu keliu ji buvo įsitikinusi, kad tapo dvasinga, tačiau jau po pirmos kelionės į Indiją, tuomet dar pilateso kitus mokiusi Vaiva įsitikino, kad tikrasis dvasingumas yra labai daug ir teigti, kad esi dvasingas – labai egoistiška.
„Po Indijos pakito ir mano mokymai. Prie proto atsirado širdis, kvėpavimo pratimai, mantros. Puiki harmonija! Pajutau, kaip keičiuosi aš, o kartu ir aplinkiniai“, – dalinosi Vaiva. Netrukus studijos „Ahimsa“ įkūrėja baigė teta gydymo bei sąmoningo kvėpavimo kursus.
„Laimė – kai gera būti. Kai nekovoju, bet atveriu širdį ir jaučiu harmoniją ir meilę“, – sako 33 metų V. Motiekaitytė.
„Mis laikinosios sostinės“ 2006 metų nugalėtoja po savo kelionių į Indiją pasikeitė 360 laipsnių. Ji įkūrė saviugdos studiją.
Ji šiuo metu veda jogos užsiėmimus atskirai šeimoms ir bendrai visiems „Ahimsa“ bendruomenėje kartu su bendraminčiais, einančiais tuo pačiu jogos keliu.
Eidama šiuo keliu, Vaiva patyrė nemažai iššūkių, išgyvenimų: grožio konkursas, staiga palikęs šį pasaulį tėtis, nesėkmingi santykiai, širdies skausmas, nuvedęs ją į Indiją antrąjį kartą. Ši kelionė išgydė širdį, pakeitė požiūrį į gyvenimą, aplinką ir privertė žvelgti ne vien į išorę, bet ir į vidų.
„Tiesa, man visą laiką trūko vidinės laisvės, vyko proto, ego ir dvasios kova, norėjau išsilaisvinti iš nematomo narvo, skleistis vidumi", – neslėpė V. Motiekaitytė.
Meditacija Vaivai padėjo išgyventi iššūkius, priimti gyvenimo sunkumus, pažvelgti į save iš kito požiūrio taško.
„Medituojant atsivėrė supratimas, kad gyvenimas nesibaigia po mirties, atėjo suvokimas apie siela amžina ir nesunaikinama. Praktikos dėka atgimė naujas požiūris į aplinką ir joje esančius žmones“, – dalinosi Vaiva.
Palikusi darbą, kuris jai tuo metu gerai sekėsi, Vaiva nusprendė mokyti kitus jogos, kvėpavimo praktikų, padėti sau ir kitiems surasti gilesnę gyvenimo prasmę, pamilti save besąlygiškai.
„Kiekvienas žengia savo keliu. Jei šiuo metu jautiesi laimingas – šaunu, tačiau jei galvosi tik apie išorę, tau trūks dvasingumo, vertybių, anksčiau ar vėliau gausi spyrį ir vis dažniau kirbės klausimai „kas aš esu?“, „kur žengiu?“, „ar esu laimingas?“, – samprotavo Vaiva.
„Vieną kartą patyrę tikrą meilę, vidinį saldumą, ramybę, harmoniją, tą būseną prisiminsime ir galėsime patirti vėl ir vėl. Jei žmogus kažką besąlygiškai pamilo, tai didelė dovana. Per ją galime patirti besąlyginę meilę pasauliui, gamtai, visiems žmonėms“, – įsitikinusi V. Motiekaitytė.
Vėliau ji plėtė žinias – mokėsi tarptautiniuose Šivananda jogos mokytojų kursuose, Kundalini jogos praktikose, ėmė organizuoti įvairius renginius. Būtent Šivananda jogos mokytojų kursuose Vaiva gavo dvasinį vardą Ahimsa (skr. ahiṃsā – neprievarta).
Lietuvoje yra daugybė gilių, atsidavusių įvairioms meditacinėms praktikoms žmonių, kurie jogos ir meditacijos pagalba atsistatė ir pakeitė savo gyvenimo kelią.