Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Bendrosios hematologijos skyriaus medicinos gydytoja Ugnė Ringelevičiūtė.
– Vėl netyla kalbos apie vakciną, kuria dėl pasitaikiusių tromboembolijos atvejų buvo sustabdytas skiepijimas daugumoje ES valstybių. Į ką dėmesį rekomenduoja atkreipti hematologai?
– Trombozė – tai būklė, kai organizmo kraujagyslėse susiformuoja krešuliai. Ji ištinka pacientus, esančius rizikos grupėse – vyresnio amžiaus, rūkančius, turinčius antsvorio, širdies ritmo sutrikimų, po didelės apimties operacijų, mažai judančius, moteris, vartojančias peroralinius kontraceptinius preparatus, nėščiąsias. Kartais įvykus trombozei ištinka trombembolinė komplikacija –venose ar arterijose susiformavę krešuliai pajuda iš savo vietos ir su kraujo tėkme patenka į gyvybiškai svarbius organus, taip sutrikdydami kraujotaką. Dažniausi pavyzdžiai: plaučių arterijos trombembolija, insultas. Trombembolinės komplikacijosyra gerai žinomos ir dažnos sergant COVID-19 liga. Manoma, kad šią padidėjusio krešėjimo būklę sukelia sunkus uždegiminis organizmo atsakas į SARS-CoV-2 virusą.
Kol kas EVA ir daugelis šalių, įskaitant Lietuvą, laikosi pozicijos, kad vakcinos nauda didesnė už galimą žalą. Vis dėlto EVA skelbia, kad žmonės, kurie vakcinuojasi, turi žinoti, jog šie tromboemboliniai įvykiai, nors ir itin reti, yra galimi.
– Tiesa, kad reikia vartoti kraujo krešumą mažinančius vaistus prieš vakcinuojantis? Gal gydytojai rekomenduoja kitas prevencines priemones arba griežtai tai neigia ir siūlo neužsiimti tokia praktika?
– Kraujo krešėjimą mažinantys vaistai, kitaip vadinami antikoaguliantai, prieš „AstraZeneca“ ar bet kokius kitus skiepus nėra rekomenduojami. Manau, kad jokių specialių prevencinių priemonių imtis nereikia, nes nėra įrodymų, kad tai duotų naudos. Tikėtina, kad kraujo krešėjimą mažinančių vaistų naudojimas sukeltų kraujavimą skiepo vietoje ir susidarytų nemaža mėlynė. Kiekvienam pacientui stengiamės priminti, kad trombozių riziką mažina judėjimas ir skysčių vartojimas.
– Galbūt prieš skiepus verta atlikti kraujo tyrimus?
– Prieš skiepus nereikia atlikti jokių kraujo tyrimų. Tačiau jei sergate kraujo liga, kurios metu nustatomas mažesnis trombocitų skaičius, gali būti didesnė pakraujavimo skiepo vietoje rizika.Tokiu atveju prieš skiepą vertėtų atlikti bendrą kraujo tyrimą – esant trombocitų mažiau nei 20 x 10^9/L, prieš skiepą rekomenduojama atlikti trombocitų transfuziją. Taip pat verta žinoti, kad kraujavimo skiepo vietoje riziką didina vaistai mažinantys krešėjimą, trombocitų skaičius mažiau nei 50. Tačiau nutraukti tokių vaistų vartojimo prieš skiepą dažniausiai nereikia. Esant nerimui dėl didesnės pakraujavimo rizikos rekomenduočiau pasitarti su šeimos gydytoju.
Kraujo krešėjimo rodiklius gali veikti vartojami vaistai, infekcijos, lėtinės kepenų ligos, organizme vykstantys uždegiminiai procesai, onkologinės ligos. Todėl krešėjimo tyrimus įprastai užsako ir vertina gydytojas, žinantis paciento skundus ir būklę, nes šio tyrimo interpretacija yra sudėtingesnė nei bendro kraujo tyrimo ir reikalauja viso klinikinio vaizdo. Vien tik kraujo tyrimu trombozės nustatyti nepavyks –krešulį ar jo sukeltą kraujotakos sutrikimą reikia pamatyti echoskopijos metu ar specialiai atliktos kompiuterinės tomografijos vaizduose. Jei trombozė nustatyta jauname amžiuje, nesant akivaizdžių rizikos veiksnių, arba jei trombozės pasikartoja ne vieną kartą, reikalinga ir hematologo konsultacija, nes tokie asmenys gali turėti įgimtų arba gyvenimo eigoje atsiradusių krešėjimo sutrikimų.
– Kas vyksta tuo metu, kai infekcijos sukėlėjas patenka į organizmą ir kaip reaguoja mūsų imuninė sistema?
– Pirmiausia sukėlėjas susiduria su nespecifinio imuniteto ląstelėmis, kurios geba išskirti granules ir taip sunaikinti sukėlėjus arba juos, liaudiškai tariant, „suvalgyti“. Kita imuniteto dalis – specifinis imunitetas, kuris nukreiptas būtent į tam tikrą sukėlėją. Viena specifinio imuniteto dalių – humoralinio imuniteto ląstelės – gamina didelius baltymus, vadinamus antikūnais, kurie specifiškai prisijungia prie infekcijos sukėlėjo ir duoda signalą kitoms imuninėms ląstelėms jį sunaikinti. Antikūnai išlieka organizme kurį laiką persirgus infekcine liga. COVID-19 atveju, antikūnai gali išlikti tris keturis mėnesius, kai kuriems persirgusiems žmonėms iki aštuonių mėnesių ir ilgiau.
Kita dalis vadinama ląsteliniu imunitetu, kai pasigamina ląstelės, specifiškai atpažįstančios ir naikinančios užkrėstas ląsteles. Taip efektyviai stabdomas infekcijos plitimas organizme. Po persirgtos infekcijos dalis šių ląstelių virsta vadinamomis atminties ląstelėmis ir „miega“ mūsų imuninėje sistemoje, iki kol vėl susidursime su tuo pačiu sukėlėju.Pirmą kartą patekus infekcijos sukėlėjui, šiam imunitetui susidaryti reikia laiko – bent kelių dienų nuo užsikrėtimo.
Vyresnio amžiaus žmonėms šis procesas trunka ilgiau nei jauniems, todėl per tą laiką, kol susiformuoja specifinis imuninis atsakas, liga gali pažengti. Pasveikus ir susidūrus su tuo pačiu sukėlėju antrą kartą, kraujyje esantys antikūnai ir imuninėje sistemoje esančios ląstelės iš karto atpažįsta infekcijos sukėlėją, tarsi „prisimena“ kovą su juo ir pradeda veikti nedelsiant.
Deja, kai kurios infekcinės ligos gali žmogui padaryti didelės žalos per trumpą laiką, kai tik besiformuojantis įgytas imunitetas nespėja apsaugoti organizmo nuo infekcinio sukėlėjo dauginimosi ir organų pažeidimų. Dalis tokių pacientų gali numirti. Dažniausiai tai – sutrikusio imuniteto arba vyresnio amžiaus asmenys. Šiuo atveju skiepai mums ateina į pagalbą, nes supažindina žmogaus organizmą su sukėlėju ir jam patekus į organizmą imuninės reakcijos užsiveda nedelsiant, o sukėlėjas efektyviai šalinamas jau praėjus ne dienoms, bet valandoms po sukėlėjo patekimo į organizmą.