Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika" kraujagyslių chirurgas dr. Donatas Inčiūra pasakoja, kokios komplikacijos gresia dėl trombozės ir su ja susijusių patologinių procesų, pataria, kaip sumažinti trombų susidarymo riziką ir įspėja, kokių simptomų nevalia ignoruoti.
- Kas yra trombai? Kur jų atsiranda?
- Trombas – tai kraujo krešulys, susidarantis kraujagyslės viduje, dažniausiai susiaurinantis ar užkemšantis kraujagyslės spindį. Trombų gali susidaryti arterijose, venose, širdyje.
- Kokio amžiaus žmones šis sutrikimas kamuoja dažniausiai?
- Arterinės trombozės būdingos vyresniems, o veninės – įvairaus amžiaus žmonėms. Arterijos – kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš širdies, o jų visuma sudaro arterinę sistemą. Arterijos išnešioja plaučiuose deguonies prisotintą (arterinį) kraują po kūno audinius.
Progresuojant aterosklerozei arterijos pasikeičia – arterijų sienelėse iš besikaupiančių riebalų ir kalcio susidaro opėjančių ir randėjančių plokštelių, jų paviršiuje gali susidaryti trombų. Tokie trombai, užkimšę smegenų arteriją, sukelia insultą, o širdies vainikinę arteriją – miokardo infarktą.
Venos – tai kraujagyslės, kuriomis kraujas iš audinių ir organų grįžta į širdį. Venose susidarantys trombai sukelia venų trombozę. Ši patologija gali atsirasti ir jauniems žmonėms, o senstant ligos rizika dar labiau padidėja. Jauni pacientai venine tromboze per metus suserga vidutiniškai 1 iš 1000, o vyresni nei 80 m. – 1 iš 100 per metus. Kiekvienam žmogui rizika per gyvenimą patirti veninę trombozę yra 2–5 %.
- Kas turi įtakos trombams susidaryti?
- Priežastis, dėl ko gali susidaryti trombozė, jau prieš 150 m. nurodė vokiečių patologas Rudolfas Virchowas. Tai kraujo tėkmės pokyčiai (pvz., kraujo sąstovis gali susidaryti nėštumo metu, sutrikus judėjimui dėl insulto ar imobilizacijos gipso įtvaru), pažeistos kraujagyslių sienelės (pvz., jos gali būti pažeidžiamos dėl traumos, operacijos, vystantis aterosklerozei) ir kraujo sudėties pokyčiai (pvz., sergant kraujo, vėžinėmis ligomis, vartojant kontraceptikus, nėštumo metu ar patyrus didelę operaciją).
- Kokie yra pagrindiniai galūnių venų trombozės požymiai?
- Kalbant apie venų trombozes, dažniausiai turima omenyje giliųjų venų trombozė. Ji dažniausiai susidaro dubens ir kojų giliosiose venose. Būdingiausi simptomai yra blauzdos skausmas, didėjantis judant, tiesiant koją ir rimstantis ar praeinantis ją nuleidžiant ar ilsintis, galūnės edema (patinimas), per dieną nekintanti arba į vakarą ryškėjanti, galūnės paraudimas ar cianozė (odos pamėlynavimas – aut. past.).
- Kokie plaučių embolijos simptomai?
- Jei išsivysto giliųjų venų trombozė, tai trombai gali atitrūkti ir venomis nukeliauti į plaučių arterijas, sukeldami plaučių arterijų trombemboliją. Kliniškai ši liga gali ir nepasireikšti, tačiau staigus plaučių arterijos užsikimšimas trombais gali lemti ūminį, grėsmingą gyvybei, bet potencialiai grįžtamą širdies (dešiniojo skilvelio) nepakankamumą. Būdingi simptomai yra: dusulys, dažnas kvėpavimas, dažnas širdies plakimas, kraujospūdžio sumažėjimas, pamėlusios lūpos, skausmas krūtinėje, odos blyškumas, šono skausmas, karščiavimas, dirglumas.
- Kodėl po kelio ar klubo sąnario keitimo operacijos padidėja tikimybė atsirasti trombozei? Kokia profilaktika po tokių operacijų?
- Klubo ir ypač kelio sąnario keitimo operacijos yra pačios grėsmingiausios, nes operacijos metu yra labai traumuojami aplinkiniai audiniai bei kojų giliosios venos. Tai skatina vystytis giliųjų venų trombozę. Rizika patirti giliųjų venų trombozę po minėtųjų operacijų siekia 50–70 %. Profilaktika pradedama jau prieš operaciją, tęsiama jos metu ir po operacijos. Dažniausiai skiriama antikoaguliantų, taikoma kompresinė terapija, adekvati infuzinė terapija operacijos metu ir ankstyva mobilizacija.
- Kokių komplikacijų gali būti dėl venų trombozės ir su ja susijusių patologinių procesų?
- Jei išsivysto giliųjų venų trombozė, dažniausia komplikacija yra plaučių arterijų trombembolija. Vėliau, jei trombai venose neištirpsta ir yra pažeidžiami giliųjų venų vožtuvai, gali išsivystyti poflebitinis sindromas, sukeliantis lėtinį venų nepakankamumą. Jam būdingi simptomai yra kojų sunkumas, nuovargis, tinimas; gali atsirasti venų varikozė, pakisti kojų oda ar net išsivystyti trofinių opų.
- Kaip gydoma venų trombozė?
- Susidarę trombai venose tirpdomi į poodį leidžiamais antikoaguliantais (dažniausiai vartojami mažos molekulinės masės heparinai), vėliau skiriamas geriamasis vitamino K antagonistas arba skiriama geriamųjų antikoaguliantų. Visą gydymo laikotarpį reikia nešioti specialias gydomąsias kompresines kojines. Gydymas trunka 6 mėn. ar ilgiau.
- Kas gali sumažinti trombų susidarymo riziką?
- Venų būklę gerina dėvimos specialios kompresinės kojinės. Vertėtų pasitarti su kraujagyslių chirurgu, kokios kompresinės klasės kojines rinktis. Kojines ypač patartina mūvėti, kai tenka ilgai sėdėti, pvz., skrendant lėktuvu ar ilgai važiuojant automobiliu. Jeigu žmogus dirba sėdimą darbą, rekomenduojama nuolat pamankštinti kojas, pavaikščioti. Patariama vengti karštų vonių, saunų, nereikėtų ilgai būti saulėje nejudant, prausimąsi vertėtų užbaigti šaltu dušu, nukreipiant srovę tiesiai į kojas.
- Kas besilaukiančioms moterims padėtų išvengti trombozės?
- Nėštumo metu tikslinga dėvėti specialias kompresines kojines, skiriamas kraujagyslių chirurgo. Tai sumažintų giliųjų venų trombozės riziką ir padėtų išvengti venų varikozės.