Kūno plaukuotumą, t.y. įvairias kūno sritis dengiančių plaukų tankumą, paprastai nulemia genai, sako Gary Goldenbergas, dermatologijos specialistas, dirbantis Niujorko Icahno medicinos mokykloje.
„Apie kokią nors normą kalbėti sunku. Kai kurių žmonių gyvaplaukiai – vos pastebimi, šviesūs ir švelnūs. Kitų – tamsesni ir šiurkštesni. Abu šie atvejai yra normalūs“, – tvirtina jis.
Vis dėlto jei gyvaplaukių savybės pasikeičia, tai gali būti ženklas, kad sutriko kokio nors organo veikla ar išsiderino vidiniai mechanizmai, todėl pastebėjus, kad plaukai pradėjo augti greičiau nei įprastai, akivaizdžiai sutankėjo arba nuslinko, derėtų pasigilinti į šio reiškinio priežastis, rašoma portale prevention.com.
Vyriškųjų hormonų disbalansas
Staiga suintensyvėjusį plaukų augimą arba, moterų atveju, slinkimą gali lemti vyriškų lytinių hormonų androgenų disbalansas. Šių hormonų esama tiek vyrų, tiek moterų organizme, tik kiekiai skiriasi. Tarkim, padaugėjus testosterono, gali ypač suvešėti gyvaplaukiai.
„Moteris ištinkanti būklė, kai plaukuotumas padidėja tose kūno vietose, kurioms, kitaip nei vyrų atveju, būdingas plaukų nebuvimas, vadinama hirsutizmu (nenormalus kūno ir veido plaukuotumas), – sako Margaret E. Wierman, endokrinologė ir medicinos mokslų profesorė iš Kolorado universiteto medicinos centro Denveryje. – Plaukams ėmus augti pagal vyriškąjį šabloną gali apželti sritis aukščiau bambos, krūtinė arba nugara. Jeigu aplink spenelį išdygsta daugiau nei aštuoni plaukai, tai laikoma anomalija ir diagnozuojamas hirsutizmas.“
Apie vyriškųjų hormonų lygio pokyčius moters organizme gali byloti ir išplikimas. Per menopauzę, kai smunka estrogenų lygis ir padaugėja testosteronų, moterys pastebi, kad ant galvos augantys plaukai susilpnėja, o veido gyvaplaukiai – atvirkščiai – darosi šiurkštesni. Ant smakro gali išdygti net ir pavienių šerelių.
„Kai taip nutinka, moterys išsigąsta. Visgi tai visiškai normalu“, – sako M. E. Wierman.
Policistinio kiaušidžių sindromo požymis
Policistinis kiaušidžių sindromas (PCOS) – dėl lytinių hormonų disbalanso atsirandanti būklė, ištinkanti maždaug vieną iš dešimties vaisingo amžiaus moterų (JAV moterų sveikatos tarnybos pateikti duomenys).
Dėl PCOS įvyksta kiaušidžių pakitimų: jose bręstantys kiaušinėliai nepalieka kiaušidžių ir nekeliauja link gimdos, kaip kad turėtų būti, arba pasižymi vystymosi sutrikimais.
PCOS gali pasireikšti tam tikrais simptomais. Tai – nereguliarios mėnesinės, aknė, slenkantys galvos plaukai, padidėjęs veido plaukuotumas, ypač smakro srityje, taip pat visam kūnui būdingas vyriško tipo plaukuotumas. Visų šių reiškinių priežastis – suintensyvėjusi testosterono gamyba moters organizme.
Geležies trūkumas
Plaukams būdingas tam tikras cikliškumas. Vieniems plaukai intensyviau slenka pavasarį ir rudenį, kitiems – vasarą ir žiemą. Tačiau nuolatinis plaukų slinkimas (tiek nuo galvos, tiek kitose kūno vietose) gali būti anemijos požymis. Anemija, arba mažakraujystė, išsivysto dėl geležies stygiaus kraujyje. Didžiausia grėsmė patirti šią būklę kyla veganams ir vegetarams, taip pat daug kraujo per menstruacijas netenkančioms moterims. Jei įtariate, kad jums gali stigti geležies, kreipkitės į medikus ir išsitirkite kraują.
Skydliaukės hipofunkcija
Skydliaukė yra nedidelė, drugelio pavidalo liauka priekinėje kaklo dalyje, išskirianti hormonus, padedančius kontroliuoti, kaip organizmas pasisavina energiją. Kai skydliaukės hormonų nepakanka, daugelis organizmo funkcijų, įskaitant ir plaukų augimą, sulėtėja.
Su skydliaukės sutrikimais siejamas plaukų slinkimas pasižymi tam tikra specifika.
„Pastebėjus, kad antakiai trečdaliu sutrumpėjo nuo išorinio krašto, o nagus išvagojo grioveliai, yra pagrindo įtarti autoimuninę skydliaukės ligą, – sako M. E. Wierman. – Tokiu atveju turi būti atliktas kraujo testas ir nustatytas skydliaukės funkciją stimuliuojančių hormonų lygis.“
Estrogenų lygio pakitimai
Plaukų būklę veikia ir estrogenų kiekis kraujyje. Kai jis aukštas, plaukai būna vešlesni nei įprastai, tačiau kai žemas, gali imti slinkti, sako Joshua Zeichneris, kosmetikos ir klinikinių dermatologijos tyrimų Mount Sinai ligoninėje Niujorke direktorius. Staigūs estrogenų lygio pokyčiai, įvykstantys, pavyzdžiui, po nėštumo arba nustojus vartoti kontraceptines piliules, gali paskatinti trumpalaikį plaukų slinkimą.
Nepageidaujamas vaistų poveikis
Įtakos kūno plaukuotumui gali turėti ir vartojami vaistai. Pavyzdžiui, laikiną plaukų slinkimą gali sukelti kai kurie antidepresantai ir kraujo krešėjimą mažinantys medikamentai. Šis procesas vadinamas telogenine alopecija. Šiuo terminu taip pat apibūdinamas plaukų slinkimas, prasidedantis po nėštumo, sudėtingos operacijos, staigaus svorio kritimo, ypač didelio streso.
Kai kurie medikamentai arba jų komponentai plaukų augimą ne stabdo, o atvirkščiai – skatina. Jiems priskiriami testosteronas, danazolis (taip pat androgenas), fenitoinas (prieštraukulinis vaistas) ir gliukokortikoidai (tam tikro tipo steroidai). Daugeliu atvejų įvykstantys plaukų būklės pakitimai yra negrįžtami, o sustabdyti juos galima tik nustojus vartoti konkrečius medikamentus.
Autoimuniniai sutrikimai
Nors ir retai, tačiau tikrai pasitaiko, kad, pradėjus reikštis kokiai nors autoimuniniam sutrikimui priskiriamai ligai, imuninė sistema tiek išsiderina, kad ima atakuoti plaukų folikulus. Proceso rezultatas – plaukų išslinkimas tam tikrose vietose, apskritų plotų nuplikimas (lot. alopecia areata – židininis nuplikimas), visiškas skalpo nuplikimas (lot. alopecia totalis) arba visų kūno plaukų išslinkimas, įskaitant antakius ir blakstienas (lot. alopecia universalis). Skyrus sisteminių steroidų, plaukai gali ataugti, nors gydymas pasiteisina ne visada.
Ypač retais atvejais – auglys
Jei hirsutizmas prasideda ypač ūmiai, o jo pasireiškimo mastas – tiesiog drastiškas (pavyzdžiui, akivaizdūs pokyčiai išryškėja per šešetą mėnesių), be to, testosteronų ir dehidroepiandrosteronų (DHEA) lygis ypač pakilęs (tai parodo kraujo testas), gali būti, kad ėmė vystytis auglys, išskiriantis vyriškuosius hormonus ir keičiantis bendrą hormonų foną taip stipriai, kad plaukų augimas suintensyvėjo.
„Tokiais atvejais auglį bandoma identifikuoti tiriant antinksčių liaukas arba kiaušides, nes ten jis labiausiai tikėtinas, – sako M. E. Wierman. – Tokie atvejai nėra įprasti, tačiau gydytojas turėtų atsižvelgti ir į šią tikimybę.“
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Nors plaukų būklės pokyčiai iš tiesų gali signalizuoti apie neištirtas sveikatos problemas, nepulkite iškart manyti, kad organizme prasidėjo grėsmingi pokyčiai.
„Dažniausiai per dideliu plaukuotumu veido arba kūno srityje besiskundžiančioms pacientėms tegaliu pranešti, kad nerimauti nėra jokio pagrindo“, – sako G. Goldenbergas.
Ir vis dėlto – jeigu neįprastas plaukuotumas kelia nerimą, jeigu plaukai ėmė dygti ant veido, krūtinės arba kitose vietose, kur jų anksčiau nebuvo, tikrai praverstų konsultacija su dermatologu. Atitinkami tyrimai padės išspręsti galimas problemas ir kuo anksčiau pradėti būtinąjį gydymą.