Kelias į Europą
Arbata Kinijos kultūroje svarbų vaidmenį vaidino jau prieš 5 tūkst. metų. Europą arbata kinų pirklių laivais pasiekė tik XVII a. Pirmieji ją importavo olandai ir iš pradžių naudojo medicininiais tikslais. Šis gėrimas buvo laikomas didžiule prabanga: ją įpirkti galėjo tik turtingųjų sluoksnių atstovai.
Netrukus arbata išpopuliarėjo Didžiojoje Britanijoje. Britai arbatą mėgo dėl socialinių priežasčių. Ji tapo madinga tarp karališkosios ir aukštesniosios klasės atstovų. Po šalį ėmė plisti arbatos namai, sodai.
Iki XVIII a. kava prarado pozicijas ir nusileido arbatai pramoninėse darbo vietose, pavyzdžiui, gamyklose. Arbata ne tik padėjo išlaikyti darbuotojus budrius, bet ir pasižymėjo antibakterinėmis savybėmis. Didžiosios Britanijos darbuotojai dabar galėjo ramiai miegoti perpildytose gyvenamosiose patalpose, nesijaudindami dėl ligų plitimo. Daugiau žmonių galėjo sėkmingai dirbti, o daugiau darbuotojų reiškė ir daugiau gamyklų. Tad arbatos populiarumas ne tik sutapo su pramonės revoliucija, bet ir ją paskatino.
Arbata tapo populiari ir tarp žindančių motinų. Smarkiai sumažėjo kūdikių mirtingumas ir dar labiau išaugo darbininkų klasė. Pamažu arbatos gėrimas tapo svarbia visų socialinių sluoksnių gyvenimo dalimi.
Veikia skirtingai
Lietuvoje arbatos kultūra smarkiai išplito XIX a. Nors teigiamu arbatos poveikiu visuomenė mėgaujasi jau porą šimtmečių, vis dėlto tik nedaugelis šiandien išmano, kokiomis unikaliomis savybėmis pasižymi skirtingos arbatų rūšys.
„Žalioji arbata ypatinga itin dideliu antioksidantų kiekiu, padedančiu organizmui kovoti su laisvaisiais radikalais. Be to, ji gali pagerinti kognityvinę funkciją ir padėti mažinti širdies ligų riziką, – pasakoja Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Indrė Bučaitė. – Geriausia žaliąją arbatą gerti ryte dėl dviejų priežasčių: joje esančio kofeino bei norint paspartinti organizmo metabolizmą.“
Energijos suteikiančio kofeino yra ir juodojoje arbatoje. „Ši arbata gali būti naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai, padeda reguliuoti kraujospūdį. Svarbu atsiminti, kad juodąja arbata negalima piktnaudžiauti, nes dideli jos kiekiai gali daryti neigiamą įtaką organizmo imuninei sistemai“, – sako specialistė.
Anot I.Bučaitės, žaliojoje ir juodojoje arbatoje esantis kofeinas skatina skrandžio rūgšties ir skysčių iš organizmo išsiskyrimą, todėl piktnaudžiauti dideliais kiekiais stiprios arbatos nevertėtų.
Norintiems išvengti kofeino, specialistė siūlo rinktis raudonąją arba žolelių arbatas. „Raudonoji arbata veikia raminamai, gali teigiamai paveikti virškinimo funkciją. Įvairios žolelių arbatos, tokios kaip mėtų, ramunėlių ar imbiero šaknies, pasižymi skausmus lengvinančiomis, stresą mažinančiomis ir imunitetą stiprinančiomis savybėmis. Šios arbatos taip pat puikiai tinka atsipalaiduoti po sunkios dienos“, – sako sveikatos specialistė.
Vaistažolės – po ranka
Žolininkė Valdonė Butrimaitė gydomuoju arbatžolių poveikiu susidomėjo iš triukšmingojo Vilniaus išsikrausčiusi gyventi į kaimą. „Po gyvenimo mieste norėjosi lėtumo, tvarumo, gamtos. Mane nustebino, kiek daug vaistažolių yra tiesiog mūsų kieme. Jeigu tik leidžiame joms augti. Dauguma naikina kiemuose tokias nuostabias vaistažoles kaip kiaulpienė, paprastąjį kietį, kraujažolę, garšvą ar dilgėlę. Naikindami natūralias pievas, prarandame natūralius vaistus nuo įvairiausių ligų“, – pasakoja žolininkė.
Anot V.Butrimaitės, žiemos laikotarpiu tinka vartoti jonažolių arbatą. Tamsiomis, trumpomis dienomis dažniau užvaldo liūdesys, nerimas, o jonažolė skaidrina nuotaiką, padeda esant depresijai, nuovargiui, pirmiesiems peršalimo požymiams.
Kita naudinga vaistažolė žiemą yra čiobrelis – stiprus antibakterinis, antivirusines augalas. Jis tinka gydyti viršutinių kvėpavimo takų uždegimus, anginą bei kitus negalavimus peršalus.
„Na, o jeigu neturite iš vasaros prisirinkę vaistažolių, puiki vitamininga arbata gali būti su ką tik nuskintais pušų spygliais. 1–2 arbatinius šaukštelius smulkintų spyglių užpilkite karštu, apie 90 °C vandeniu, ir palaikykite termose apie valandą, tuomet paskaninkite citrina ir medumi“, – pataria žolininkė.
Vartojame neteisingai
Pašnekovės teigimu, vaistažolių arbatas galima vartoti keliais skirtingais būdais. Klasikinis yra užpilti arbatžoles karštu virintu vandeniu. Vaistažolių arbatoms vandens temperatūra turėtų būti apie 90–100 °C. Plikyti vaistažoles derėtų iki 15 min., priklausomai nuo to, kokios stiprumo arbatos norisi. Geriant arbatą rekomenduojama suvalgyti šaukštelį medaus, pastiprinančio vaistažolių veikimą. O ir pats medus turi naudingų medžiagų bei pasižymi antibakterinėmis savybėmis.
„Vartodami arbatas, darome nemažai klaidų. Svarbu per ilgai neplikyti vaistažolių ir negerti pernelyg karštos arbatos. Arbata turi būti šilta ir maloni, nedeginanti gleivinės. Medų ar citriną reikia dėti į jau pravėsusią arbatą. Priešingu atveju, dingsta visos teigiamos medaus ir citrinos savybės, – sako V.Butrimaitė ir priduria, kad vaistažolių nereikėtų vartoti dideliais kiekiais savarankiškai. – Geriant žolelių arbatą dideliais kiekiais, jos tampa vaistais. Viskam reikalingas saikas ir kompetentingų specialistų konsultacijos.“
Receptai
Arbata Rytui
Ši arbata ruošiama iš jonažolės ir gauromečio mišinio. Ją labai tinka gerti ryte vietoje kavos, nes veikia tonizuojančiai, žadinančiai, gerina nuotaiką, suteikia energijos.
Arbatinį šaukštelį vaistažolių (lygiomis dalimis) užpilkite verdančiu vandeniu. Palaikykite apie 10–15 minučių. Pravėsus galima pasaldinti medumi arba atskirai suvalgyti šaukštelį medaus su arbata. Taip pat tinka įlašinti citrinos. Negerkite šios arbatos vakare, nes bus sunku užmigti.
Arbata Peršalus
Ši arbata ruošiama iš čiobrelių ir aviečių stiebelių mišinio. Užplikykite verdančiu vandeniu kupiną arbatinį šaukštelį smulkintų aviečių stiebelių ir čiobrelių žolės (lygiomis dalimis). Puodelį uždenkite ir palaikykite apie 10 minučių. Arbatai pravėsus įlašinkite citrinos ir pasaldinkite šaukšteliu medaus.