Tačiau tas nemalonus sunkumo jausmas ir nuovargis gali būti niekas palyginti su tuo, kas gali ištikti. Tai labai gerai žino natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje ir sveikos mitybos profesionalė gydytoja Jelena Tulčina, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.
„Šventės su persivalgymu kai kuriems gali būti paskutinis lašas. Nes organizmas dirba, stengiasi, tačiau jo ištekliai nėra begaliniai. Todėl po švenčių padaugėja insultų, infarktų, pankreatito atvejų. Ta organizmo perkrova pagreitina ligas, kurių rizika žmogui jau prieš tai buvo“, – sako gydytoja, padedanti žmonėms jau daugiau nei trisdešimt metų.
Kas atsitinka mums persivalgius?
Pasak J. Tulčinos, skrandžiui, kuriam pripildyti normaliai pakanka 300 mililitrų, metamas sunkus iššūkis suvirškinti daugiau maisto. Taip pat reikia daugiau fermentų, kuriuos gamina kasa, reikia daugiau tulžies.
„Tų resursų taip pat per mažai tokiam maisto kiekiui. Todėl plonajame žarnyne suvirškinamas ne visas maistas. Toliau jis krinta į storąją žarną. Tas visas nesuvirškintas šlamštas ten kaupiasi – tiesiog kilogramais. Blogai suvirškintas maistas virsta toksinais. Jie patenka į kraują, kuris juos nešioja po visą organizmą. Žmogus jaučiasi pavargęs, nes toksinai suvalgo visą energiją. O jei dar išgeria alkoholio... Organizmas užsirūgština. Kasa pavargsta nuo didelio maisto kiekio ir alkoholio“, – pasakoja gydytoja.
Anot jos – persivalgymas yra skaudus smūgis ne tik virškinimui, tačiau ir visai imuninei sistemai, kuri silpsta, nepajėgdama išvalyti toksinų pertekliaus. Toksinų kiekyje labiausiai didina maistas, kuris netinka mūsų imuninei sistemai. Paprastai tai – pieno produktai, miltiniai patiekalai ir gaminiai, turintys cukraus. Todėl, jei jau labai norisi valgyti, geriau valgyti daržoves.
Priežastys, dėl kurių mes persivalgome, gydytojai taip pat gerai žinomos. „Žmonės dabar valgo labai greitai. Kad pasisotintų, jie turi labai gerai kramtyti, kad išsiskirtų pakankamai seilių, kad žmogus nenorėtų gerti valgio metu ir po valgio. Sotumo centras signalą siunčia po 20–30 minučių. Tačiau kadangi valgome greitai, nesimėgaujame, tas signalas ateina jau pavėlavęs. Jau būname prisikimšę“, – sako J. Tulčina.
Anot jos, liūdina ir tai, kad tokią valgymo kultūrą tėvai dažnai perduoda savo vaikams. Labai retai šeimoje paaiškinama, kiek reikia suvalgyti pusryčiams, kiek per pietus ir panašiai, kiek užkandžiauti, kiek gerti vandens.
„Mitybos kultūra niekur nedėstoma. Niekas mokykloje nepasakoja, kiek tu turi valgyti, kaip valgyti. Šeimoje dažniausiai to taip pat nėra“, – konstatuoja J. Tulčina, susitvarkyti mitybą padėjusi tūkstančiams pacientų, tarp kurių – daugybė vaikų ir Lietuvos garsenybių.
Ilgainiui mitybos kultūros stygius gali atvesti prie didesnių bėdų, kurios pasireikš antsvoriu, diabetu, sąnarių arba galvos skausmais, odos problemomis.
Tačiau prie dažno kalėdinio stalo akys raibsta ir seilė varva matant gausybę gardaus maisto. Ką daryti, kad per šventes neprisivalgytume?
„Švenčių metu reikia įjungti sąmoningumą. Tai – vienintelis dalykas, kuris mums gali padėti. O motyvacija įjungti tą sąmoningumą gali būti ligos arba negrįžtamų sveikatos procesų grėsmė. Tik sąmoningumas tau gali padėti, tik suvokimas, kad jei darysi kitaip – kentėsi. Ta nuostata – „paskutinį kartą per šventes“ – nepadės. Persivalgius rizika patirti insultą arba infarktą yra žymiai didesnė, nei suvalgius mažiau“, – teigia gydytoja.
J. Tulčina prisimena vieno žinomo Lietuvos vyskupo patarimą prieš šventes, kuris visiškai sutampa su jos pačios požiūriu.
„Žmonės turi suvokti, kad prie Kūčių ir Kalėdų stalo ateiname paragauti ir pasimėgauti maistu, o ne prisivalgyti. Atsisėdi prie Kūčių stalo. Matai dvylika patiekalų. Kitą dieną maisto – dar daugiau. Tada įjunk sąmoningumą. Paragauk kiekvieno patiekalo po gabalėlį. Ilgai kramtyk ir mėgaukis“, – pataria gydytoja.