Kas yra joga?

- Taigi trumpai – kas yra joga?

Plačiausia prasme joga – tai sugrįžimas į vientisumą. Jogos filosofijoje vyrauja bekompromisis tikėjimas, jog vientisumas yra mūsų nenuginčijama prigimtinė teisė. Bet daugelis mūsų tą vientisumą užmiršta. Jei tą apibūdinsime jogos terminais, tai reiškia, kad mes pamirštame savo tikrąją prigimtį, gyvename tam tikrame iliuzijų pasaulyje ir esame vieniši.

Mes kenčiame nuo dvasinės amnezijos, o tai verčia mus jaustis atskirtais nuo pačių savęs, atskirtais nuo kitų, atskirtais nuo gamtos. Net tuomet, kai mes įkvepiame, kitaip tariant, į save įtraukiame dalį pasaulio, mes vis dar manome, kad esame savo nuosavo pasaulio šeimininkais. Joga ir yra tas tiltas, kuris padeda atkurti tikrąjį vientisumą ir suvokti ryšį su pasauliu.

Joga nuostabi tuo, kad ji tinkama bet kuriam gyvenimo atvejui, laikotarpiui, amžiui. Pavyzdžiui, vienam meditacija gali padėti susigrąžinti vientisumo jausmą, kitam atstatyti normalią psichinę būklę, dar kitam – išmokti bendrauti, pasitarnauti visuomenei. Nepaisant praktinių užsiėmimų ir rezultatų, jogos pagrindinis tikslas – išsilaisvinimas iš minėtos amnezijos ir gyvenimas džiaugiantis kiekviena diena, mėgavimasis dėkingumu ir nuolankumu, suvokiant, kad visa tai tik maža šio pasaulio dalis. Joga teigia, kad jei gyveni žinojime, tuomet tu esi laisvas.

- Dėl kai kurių žmonių, kurie siekia jogą priskirti religijai, mokslo sričiai ar naujųjų laikų meditacinei praktikai, susidaro įvairiausi išankstiniai nusistatymai. Ką jūs manote apie tai?

Visų pirma, kalbant apie jogą, nėra nieko naujo. Joga yra tradicija, jai tūkstančiai metų. O jos amžius – privalumas, nes tai reiškia, kad joga yra išbandyta laiko ir įrodytas jos veiksmingumas. Joga dar yra labai aiškiai apibrėžiama kaip technologija, padedanti pasiekti ramybę ir dvasinę pusiausvyrą. Kadangi tai ne religija, pagrindinių jogos principų laikymasis žmones neišvengiamai nukreipia į tikrųjų tiesų suvokimą, tų tiesų, į kurias religija neatveda. Todėl tu gali būti praktikuojantis jogą krikščionis, hindu išpažinėjas ar budistas – jogos principai yra bendražmogiški, priimtini ir bendri visiems.

Joga nuo religijos skiriasi tuo, kad ji nereikalauja besąlygiškai jai paklusti ir laikytis tik jos vienos principų. Būtent tokie reikalavimai iššaukia disharmoniją, smurtą ir kraujo praliejimus tarp skirtingų religijų. Joga sako, kad nesvarbu, kas tu esi, tavo esmė ir širdis yra tokia pati, kaip bet kurio kito žmogaus šiame pasaulyje.

Pagrindiniai jogos principai buvo nustatyti prieš tūkstančius metų. Jogos pradininkais buvo pranašai, o jų pasaulio suvokimas buvo toks grynas ir nesugadintas, kad jie galėjo įžvelgti tikruosius gamtos dėsnius. Religija reikalauja, kad mes tikėtume. Joga neverčia tikėti niekuo, kol nesupratome, kas mums yra tikroji tiesa. Joga sako: „Štai keletas aiškiaregių pastebėjimų, atrastų per ilgą laiką mintyse ir širdyse, apie tai, kaip gyventi laisvą gyvenimą. Pasinaudokite jais ir per savo pačių patirtį atraskite tikrą tiesą apie save“.

Šiandieninis jogos poreikis

- Kodėl joga šiandien tampa vis populiaresnė?

Joga, manau, dabar labiausiai išpopuliarėjusi Amerikoje, nes amerikiečius yra ištikusi gyvenimo prasmės krizė. Ir ši prasmės krizė neaplenkia nė vienos gyvenimo srities, pavyzdžiui, kad ir darbe: žmonėms jis nekelia pasitenkinimo, jie nemato savo darbo prasmės. Dauguma fizinių lieknėjimo režimų, kurie labai ilgai dominuoja Amerikos gyvenime, yra absoliučiai mechaniški; pratimai kūnui sudarinėjami kaip kažkokiam objektui, kuriuo siekiama manipuliuoti. Tik pažiūrėkite į lieknėjimo programų reklamas: kūnas traktuojamas panašiai kaip automobilis ar koks kitas įrengimas.

Manau, kad dabar amerikiečiai pradeda ieškoti tokių užsiėmimų, kurie galėtų būti kartu vadinami ir gyvenimo būdu, kurie padėtų ne tik išlaikyti gerą fizinę formą ir sveikatą, bet ir turėtų teigiamą emocinį ir dvasinį poveikį. Dažniausiai mūsų tikslas – kalorijų deginimas, bet dar svarbiau turėtų būti – gilus visų gyvenimo atvejų išgyvenimas ir jų prasmės suvokimas, sugebėjimas tuo džiaugtis.

Pasirinkę antrąjį tikslą, įgauname daug patirties, įgūdžių, atsinaujiname, išmokstame siekti tikslų ir domėtis, gyvenimas niekuomet netampa nuobodus. Skirtumas tarp kalorijų deginimo ir tikrojo jogos tikslo toks pats, kaip skirtumas tarp aerobikos treniruočių ir įsipareigojimo išmokti šokti. Šokis apima daugiau nei kalorijų deginimas ir žingsnių mokymasis. Jis duoda ir dvasinio peno.

- Kaip paaiškintumėte skirtumą tarp „geros“ ir „blogos“ jogos?

Gera joga ugdo gilų savęs tokio, koks esi, priėmimą, ir toleranciją kitiems. Tie, kas praktikuoja gerąją jogą, yra išsiugdę aiškią nuovoką, koncentraciją, jų proto galia neleis pasimesti bet kokioje situacijoje. Mano jogos užsiėmimuose žmogaus poza nėra esminis dalykas. Tu gali būti nelankstus ir daug sunkiau prisitaikantis nei kiti jogą praktikuojantys tavo kolegos. Bet tu vis tiek gali puikiausiai praktikuoti gerą jogą, sąlyga ta, kad turi puoselėti save: gerbti ir rūpintis savimi.

Vakaruose pozai ir formai skiriama vis daugiau dėmesio. Tobulinimas leido mums atrasti tokias pozas, kurios turi daug gydančių savybių. Bet vakariečiai yra taip pasinėrę į išorės tobulinimą ir išvaizdos reikšmę, kad daugumai jų gera joga – tai sugebėjimas rankomis pasiekti kojų pirštus. JAV juntama tokia vertinimo tendencija: atseit jogos meistriškumas priklauso nuo fizinių sugebėjimų, lankstumo. Jei jau kažkas moka padu paliesti galvą, tas yra labai dvasingas. Čia painiojamas žemėlapis su teritorija. Gana dažnai tokia neva gera joga sukelia pasididžiavimo savimi jausmą ir smerkimą tų, kurie praktikuoja kitas jogos formas. Man – bet kokia joga, kuri skatina kažkokį vertinimą, yra bloga joga.

- Ką manote apie „Galios jogą“?

Galios joga dažnai apima daugybę gana eklektiškų jogos formų. Pagal apibrėžimą, tai fizinės ištvermės reikalaujantys, energingi užsiėmimai. Kai kuriems žmonėms tam tikrais gyvenimo atvejais tai – labai tinkami ir gydantys užsiėmimai. Bet kitiems tokios jogos praktikavimas gali baigtis rimtomis traumomis ir disbalansu. Daugeliu atvejų į jogos užsiėmimus ateina žmonės, kurie nėra fiziškai pasiruošę atlikti tokius žygdarbius.

Kas mane liūdina, tai daugelio žmonių, praktikuojančių tokią jogą, požiūris. Jie bando mechaninį kūno treniravimą perkelti į jogos lygmenį. Aš paklausiau vienos didžiausių jogos studijų priėmimo darbuotojos, kokį klausimą ji išgirsta dažniausiai. Tai buvo: „Ar aš pasimankštinsiu?“, „Ar aš išprakaituosiu?“. Prieš dešimt metų tokių klausimų niekam nekildavo. Tai rodo, kad kai kuriais atžvilgiais visuomenės supratimas apie jogą ir jos tikslus yra daug prastesnis, nei prieš dešimtmetį. Jeigu jogą kaip sportą ištrauksime iš platesnio konteksto, t.y. nesivadovausime ja, kaip gyvenimo būdu, tuomet joga jau nebus joga.

Kodėl verta praktikuoti jogą?

- Kodėl joga yra geras būdas negatyvioms mintims, tokioms kaip nerimas, susirūpinimas, ar stresui neutralizuoti?

Nemanau, kad joga pašalina ar neutralizuoja negatyvias mintis. Manau, kad ji tiesiog negatyviąsias mintis pakeičia pozityviomis. Tai gali būti gana netikėta žmonėms, bet jogos mokytojai ir mokiniai patiria ne ką mažiau streso nei bet kuris kitas žmogus. Jie tik išmoksta į stresą atsakyti, o ne reaguoti, t.y. priversti stresą ne griauti, o statyti jų gerovę.

Bandyti neturėti negatyvių minčių yra tas pats kaip bandyti negalvoti apie dramblius. Apie dramblius nustosite galvoti tuomet, kai jūsų mintis nukreips kažkas kitas. Su joga išmoksite mintis sutelkti į tai, kas vyksta būtent dabar, o ne į tai, kas atsitiko vakar, ar kokie siaubingi dalykai gali atsitikti rytoj. Kuo geriau išmokstate koncentruotis į šiandien ir dabar, nuo jūsų pečių automatiškai nusirita didelis kalnas rūpesčių, nerimo ir streso.

Joga taip pat nesmerkia žalingų įpročių. Pavyzdžiui, kas nors gali stengtis atsisakyti rūkalų, narkotikų ar alkoholio daug metų ir to siekti save ribojant, naudojant įvairias prievartines strategijas. O praktikuojant jogą dažnai žmogus ilgainiui pamato, kad įprotis tiesiog dingo. Jiems nereikia mesti įpročio, įprotis juos meta. Tai – nepaprastai dažnas fenomenas.

Mano jogos užsiėmimus lankė vienas vyriškis, kuris po savaitės treniruočių parašė man laišką. Jis buvo priklausomas nuo narkotikų jau dešimt metų, bet po savaitės sveiko maisto, gilių jogos užsiėmimų, pastangų būti švelniu žmonėms, kurie jį supo, jis nustojo vartoti narkotikus. Kažkas jį stumtelėjo į pozityviąją pusę, ir narkotikai jau nebuvo reikalingi.

- Kada jūsų gyvenimas tapo neatskiriamas nuo jogos?

Nuo tos akimirkos, kuomet pirmąkart išbandžiau jogą būdama šešiolikos, aš visiškai į ją ir pasinėriau. Nuo pirmojo užsiėmimo jogai aš kasdien skiriu apie valandą. Kaip tik tuo metu mano šeima išgyveno daug krizių ir aš, kaip jaunas, bet jau suaugęs žmogus jaučiausi labai sutrikusi ir pasimetusi.
Galima sakyti, kad tuo metu aš jaučiausi labai išgąsdinta. Baimę aš patirdavau ir išgyvendavau kiekvieną dieną. Bet, ėmusi praktikuoti jogą, pajutau, kad tuos jausmus galiu kontroliuoti. Ir, nepaisant to, kas vyko mano paviršiuje, giliai savyje visuomet rasdavau nepaliestą, saugią ir patenkintą savęs dalį. Mano tuometinė situacija reikalavo iš manęs pasitikėjimo savimi, o joga buvo puikus būdas, padėjęs išsiugdyti vidinę stiprybę.

- Jūs esate sakiusi, kad „įkvepiamas oras išsivaikšto po visą kūną, todėl kvėpavimas yra puikus įrankis, padedantis įvykdyti pagrindines transformacijas“. Kokia jogoje yra kvėpavimo svarba?
Galbūt mano supratimas apie būtino kvėpavimo darbo svarbą geriausiai matysis iš mano patirties. Aš studijavau formalų jogos kvėpavimą ir meditacijos praktiką, taip pat galios jogą daugelį metų. Ir galų gale aš supratau, kad visus šiuos kontroliuojančius ir manipuliacinius pratimus dariau todėl, kad pasąmonėje siekiau užgniaužti savo baimes. Ir tuo pačiu metu, kalbant apie santykius su aplinkiniais, aš vėl ir vėl lipau į tas pačias balas. Tas pats ir su darbu, ir su jogos užsiėmimais. Aš nuolat patirdavau traumas ir jaučiausi baisiai nelaiminga.

Garsi jogos mokytoja Angela Farmer mane supažindino su tokia joga, kuriai reikia daugiau laisvumo, nei pastangų. Kadangi mūsų požiūriai labai skyrėsi, ji padrąsino mane sekti tą kvapą, kurį aš užuodžiu. Maždaug po metų darbo su mano kvėpavimu, kuris buvo labai apribotas, viskas pradėjo atsiskleisti. Ir kuomet atsiskleidė, aš išgyvenau didžiulę asmeninę krizę. Aš ėmiau atsiminti kai kuriuos labai traumuojančius savo vaikystės epizodus, kurie glūdėjo mano pasąmonėje daugiau nei pusę mano gyvenimo. Atrodė, jog atverdama savo plaučius tikram kvėpavimui, aš atvėriau ir vartus patyrimų bei prisiminimų bangai.

Negaliu pasakyti, kad tai buvo džiaugsmingi išgyvenimai. Bet galutinis rezultatas – tai išsilaisvinimas iš praeities ir sugebėjimas susitarti su gyvenimu, vadovaujantis savomis taisyklėmis, o ne paklūstant toms, kurias buvo nustačiusi mano praeitis. Tuomet supratau, kad visi pokyčiai priklauso nuo kūno. Traumos palieka savo antspaudus ant ląstelių, o nervinė sistema nuspalvina jas tokiomis spalvomis, kokiomis ji įsivaizduoja tą traumą. Ir jei norite tą spalvą pakeisti, keliaukite į nervų sistemą. Arba kaip sakė vienas mano auklėtojų – pokyčiai vyksta ląstelių lygmenyje.

Aplinka ir jos įtaka jogos praktikavimui

- Jūs minėjote, kad išsikėlėte gyventi į Naująją Zelandiją todėl, kad jums reikėjo tinkamesnės aplinkos gilinimuisi į jogą. Ar šis poelgis pasiteisino ir kaip planuojate praktikuoti jogą ateityje?

Aš neabejotinai pasielgiau teisingai ir naudingai. Gyvenimo tempas šioje šalyje daug lėtesnis, žmonės turi aiškesnius tikslus ir geriau suvokia savo gyvenimą. Jie mažiau domisi savo karjera, daugiau – šeima ir draugais, taip pat gyvenimo malonumais. Dienos pabaigoje gyvenimas be meilės čia yra nieko vertas. Ir nors mano darbotvarkė labai įtempta, keturis mėnesius per metus aš gyvenu ant ratų, ši kultūra privertė mane išmesti inkarą.

Dabar man svarbiau kuo daugiau laiko praleisti su partneriu, o ne siekti šlovės ir pripažinimo. Dabar man svarbiau valgant atsipalaiduoti, mėgautis darbu sode, pabūti su savo arkliu, nei užkimšti savo sąskaitą banke. Mano ilgalaikiai mokiniai JAV sako, kad dabar aplink mane juntama tyla, ko anksčiau nebūdavo. Dabar aš ir vėl jaučiu dvasios džiaugsmą ir dosnumą, kurių paskutiniais metais JAV jau buvau netenkanti.

Ateitis? Vienas mano svarbiausių uždavinių dabar – rašymas ir dėstytojų rengimas. Dabar rengimas dėstytojo, kuris padarys įtaką tūkstančiams studentų, man atrodo daug svarbesnis nei 30 žmonių grupės užsiėmimai. Dar vienas mano uždavinys – apmokymų rengimas čia, Naujojoje Zelandijoje, tam, kad mokiniai galėtų atvykti iš viso pasaulio ir paragautų čionykščio gyvenimo stiliaus.

Šiandien mes juntame beprecedentį susidomėjimą joga visame pasaulyje. Aš dedu visas pastangas ir viliuosi, kad žmonės ilgainiui supras, jog joga turi tapti gyvenimo būdu, tik tuomet ji gaivins ir gydys. Jogos atostogos šiais laikais daug kam dar atrodo kaip paprasta pramoga – nereali aplinka, kur kažkas už tave gamina, valo ir t.t., o tu tuo metu gali mėgautis atostogomis. Tai puiku, bet jei norite išmokti pritaikyti jogą visose gyvenimo srityse ir atlaikyti tikrus gyvenimo išbandymus, tokia pramoga ne ką tepadės.

Aš vis pagalvoju, kas būtų, jei visi žmonės galėtų atvykti ir pagyventi kartu su manimi būtent tokį gyvenimą nors trumpą laiko tarpą. Taip joga taptų ne užsiėmimais, o vientisu gyvenimo būdu. Tai visai ne nauja ir originali idėja, bet man atrodo, kad tai būtų didelis žingsnis į priekį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (31)