Tie, kurie turi net ir nedidelį žemės plotelį, dažnai susivilioja galimybe turėti bent vieną kitą jų krūmelį ir nori vis didėjančiu derliumi džiaugtis kasmet. Šių uogų galima gauti jau beveik ištisus metus – didžiuliai kiekiai sodinių šilauogių į Lietuvą atkeliauja net viduržiemį. Žinoma, pačios naudingiausios yra vietoje ir be chemikalų užaugintos uogos. Taigi kuo ypatingos šios skanios, saldžios ir gražios uogos, dažnai vadinamos jaunystės uogomis?
Pateikiame 5 atsakymus į klausimus apie šilauoges.
Iš kur kilusios sodinės šilauogės?
Sodinės šilauogės kilusios iš Šiaurės Amerikos. Ši kultūra yra hibridinė ir jungia įvairias veisles, kurios išvestos kryžminant keletą pagrindinių rūšių, pavyzdžiui, rykštinę, aukštąją, pietinę, siauralapę ir kitas sodinių šilauogių rūšis. Sodinės šilauogės šiandien populiarios visame pasaulyje. Tai maistingas ir gardus užkandis, kurį itin mėgsta vaikai. Šilauogių suvartojimas kasmet auga, tačiau jų pasiūlos augimas taip pat neatsilieka. Sodininkai stengiasi išvesti kuo atsparesnių ir kuo daugiau derliaus duodančių krūmų, o mokslininkai be atvangos tiria šių uogų naudingąsias savybes ir jų atranda vis daugiau.
Taigi kuo naudingos sodinės šilauogės?
Šilauogės pirmiausiai išsiskiria antioksidantų kiekiu. Viena iš naudingiausių antioksidantinių medžiagų savybių – sugebėjimas sumažinti vėžinių procesų išsivystymo tikimybę ir teigiamai veikti nuo vėžio sveikstančių pacientų organizmą. Antioksidantai slopina uždegiminius procesus, padeda apsaugoti organizmą nuo neigiamo aplinkos poveikio, todėl jie sietini su ilgesniu jaunystės išsaugojimu arba reikšmingu senėjimo procesų sulėtinimu. Gali būti, kad būtent dėl gana didelio antioksidantų kiekio šilauogės vadinamos jaunystės uogomis. Jose taip pat randama įvairių vitaminų ir mineralų, natūralių cukrų, organinių rūgščių, kitų biologiškai aktyvių medžiagų, pektinų. Pektininės medžiagos veiksmingai valo organizmą ir gerina virškinimą, o vitaminai A, B grupė, C, E ir K dalyvauja įvairiose fiziologinėse organizmo reakcijose. Jose randama ir kalio, kalcio, geležies, vario ir kt. Fenoliniai junginiai gali padėti pagerinti regėjimą, apsaugoti nuo laisvųjų radikalų poveikio, apsaugoti nuo infekcinių ir kt. ligų. Tad šilauogėms būdinga ne viena naudinga savybė.
Ar šilauogės tinkamos cukriniu diabetu sergantiems asmenims?
Taip, tai vienas geriausių pasirinkimų cukriniu diabetu sergantiems asmenims. Geriau rinktis porą saujų jaunystės uogų nei bananą ar vynuoges. Didelę dalį šilauogėse esančių natūralių cukrų sudaro fruktozė, be to, jos nepriskiriamos itin saldžioms uogoms. Diabetu sergantiems asmenims labai svarbu kasdien gauti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį, be to, jiems būtina stiprinti silpnesnę imuninę sistemą, todėl tokiems pacientams tikrai vertinga pasilepinti šviežiomis šilauogėmis. Žinoma, labai svarbus ir saikas. Geriausia dėl mitybos pasitarti su gydytoju – mitybos režimas šia lėtine liga sergantiems pacientams labai svarbus.
Ar sodinės šilauogės tinkamos alergiškiems žmonėms?
Taip, tinkamos. Jomis rekomenduojama pakeisti dažniausiai įvairias alergijas sukeliančias ryškias uogas ir vaisius – braškes, žemuoges, avietes, vyšnias, juodusius serbentus, citrusinius vaisius, iš egzotinių šalių kilusius vaisius. Tarkime, pirmojo gimtadienio sulaukusiam mažyliui daug saugiau duoti per pusę perpjautų šilauogių nei braškių ar žemuogių, mandarinų ar egzotinių vaisių – būtent šios uogos ir vaisiai dažniausiai sukelia alergijas mažiems vaikams. Žinoma, sodinės šilauogės tinkamos ir suaugusiems žmonėms, kuriuos kamuoja įvairios alergijos maistui, tačiau visuomet reikėtų stebėti, kaip organizmas į jas reaguoja. Tai puikus ir sveikas užkandis, galintis padėti formuoti sveikos mitybos pagrindus, renkantis jas vietoje saldumynų ar kitų nesveikų užkandžių bei greito maisto.
Kaip valgyti sodines šilauoges?
Daugiausiai naudingų savybių turi šviežios šilauogės. Jas galima valgyti vienas ir mėgautis jomis kaip puikiu, saldžiu ir malonaus skonio užkandžiu. Šiomis puikiomis uogomis taip pat galima gardinti įvairius desertus ar net salotas. Jas galima ir šaldyti, tačiau nerekomenduojama jų kaitinti ir virti. 100 gramų (pora saujų) šilauogių per dieną labai praturtina mitybą. Reikėtų rinktis uogas tik iš patikimų augintojų, o geriausia jas užsiauginti patiems.