Veidotyros specialistai (arba pseudospecialistai, tokiais juos linkę laikyti skeptikai) tikina pagal žmogaus akių ir lūpų dydį galintys įvertinti jo nuoširdumą, pagal dantų būklę – ryžtą.
Bet vis dėlto: nors prižiūrėti sveiki dantys tikrai gali atspindėti žmogaus statusą, sėkmingą karjerą, ar tikrai logiška vertinti jo ambicingumą, pagal, tarkime, dantų ilgį?
Stambūs kapliai ir ryžtingumas
Tikinama, kad išsiskiriančius viršutinius kaplius turi užsispyrėliai – žmonės, kuriuos sunku palenkti savo pusėn, jeigu nusprendė laikytis priešingos nuomonės.
Dar vienas būdingas bruožas – tiesmukumas: jiems svarbu sakyti tiesą net tada, kai toji gali nuskambėti netaktiškai. Be to, tokie asmenys būna labai atviros pasaulėžiūros.
Žmonės, turintys tarp kaplių tarpelį, linkę rizikuoti ir pagal temperamentą yra cholerikai. O dar diastema – būtent taip moksliškai vadinamas padidėjęs tarpas tarp viršutinio žandikaulio centrinių kandžių – neva yra subtilios intuicijos ženklas. Tarp tokiems žmonėms būdingų bruožų yra ir gebėjimas veikti greitai bei ryžtingai, per daug nesukant galvos dėl pasekmių.
Ilgi kapliai išduoda geraširdiškumą, draugingumą ir polinkį į ironiją, kuri gali būti tiek geranoriška, tiek ir pikta – kuo ilgesni kapliai, tuo kandesnės būna pašaipos.
Maži dantys, priešingai, išduoda intravertus, nenorinčius švaistyti laiko elito vakarėliams, nes jiems maloniau jį leisti su knyga. Tačiau ir tokiems nesvetima intuicija bei talentas generuoti genialias idėjas.
Iltys ir agresija
Įspūdingi iltiniai dantys skirtingų tautų tradicijose laikomi tiek agresijos, tiek ir ryžtingumo požymiu. Taip pat neva byloja apie polinkį dažnai ir aistringai įsimylėti (pasakojama, kad stambius iltinius dantis turėjo Kazanova).
Kita vertus, visus šiuos bruožus gali turėti ir vienas žmogus.
O Japonijoje madingi „paaugliški“ – tai yra ne visai tiesūs dantys. Daugybė moterų moka nemenkus pinigus odontologams, kad „priaugintų“ atsikišusias iltis: tikima, jos padeda išlaikyti jaunystę. Be to, japonams vyrams patinka.
Tiesūs dantys ir matematika
Šiais laikais tiesūs lygūs dantys – sėkmingumo ženklas. Tačiau jeigu jūsų šypsena nepriekaištinga iš prigimties, vadinasi, turite matematiko protą.
Be to, tokie žmonės išsiskiria atsakingumu, pasitikėjimu savimi, išmintingumu, jie ryžtingai siekia tikslo ir sugeba pasiekti jį minimaliomis pastangomis.
Kreivi dantys tarsi atspindi priešingas savybes. Jų savininkai nepasitiki savimi, bet vis tiek užsispyrėliškai žingsniuoja užsibrėžto tikslo link – net ir tada, jei visi aplinkui sako, kad vertėtų pakeisti kryptį.
O dar žmonės kreivais dantimis – priekabūs ir mėgstantys pasiginčyti, jokiu būdu neužleisiantys pozicijų.
Kai kurie specialistai tokioms asmenybėms priskiria puikią intuiciją ir gebėjimą įžvelgti kitiems nematomą problemos pusę.
Dantys atsitiktinai negenda?
Specialistai taip pat dalija abi dantų eiles į dvi dalis ir kiekvienam dančiui joje priskiria skirtingas reikšmes – pagal žmogaus vidinį gebėjimą tobulėti ir savo vietos pasaulyje paieškas. Už pirmąjį dalyką neva atsakinga kairioji viršutinio žandikaulio pusė, už antrąjį – dešinioji.
Dešinioji apatinio žandikaulio pusė byloja apie analitines žmogaus savybes, kairioji – apie šeimos vertybes. Atsižvelgiant į tai, kur trūksta dantų ir kur jie dažniausiai genda bei skauda, daromos atitinkamos išvados. Ir sąsajos gali būti tiek tiesioginės, tiek priešingos: tai yra ir skaudamas dantis veikia atitinkamą gyvenimo sritį, ir problemos toje srityje gadina dantis.
Psichosomatika ir dantų skausmas
Kas nėra girdėjęs apie psichologijos ir fizinių ligų ryšį? Senas visų pamėgtas posakis „visos ligos nuo nervų“ juk irgi apie tai.
Dantys taip pat nėra išimtis. Tiesa, tyrėjai vis dar neturi vieningos nuomonės dėl to, kodėl skauda vieną, o ne kitą dantį.
Kai kurie sako: jeigu žmogui nepavyksta susidoroti su tam tikrais gyvenimo įvykiais – išgyventi juos ir žengti toliau, šitai būtinai atsiliepia dantims.
Gydytojai savo ruožtu pataria atkreipti dėmesį į vieną ar kitą vidaus organą: sako, kad net jei pats organas nesiunčia jokio nelaimės signalo, jeigu skauda atitinkamą dantį, bėdos reikia ieškoti viduje. Pavyzdžiui, jeigu skauda kaplius, gali būti, kad taip pagalbos šaukiasi negaluojanti kasa, plaučiai arba plonasis žarnynas. Iltinius dantis gali skaudėti dėl kepenų, kandžius dažnai kankina sąnarių, šlapimtakių ir inkstų ligos, o skaudantis protinis dantis, teigiama, yra savotiškas širdies ir kraujagyslių sistemos būklės švyturys.
Suprantama, diagnostika pagal dantis tik viena iš alternatyvių organizmo ligų schemų – yra ir daugybė kitų. Mokslininkai jas visas kruopščiai tiria, bet kol kas apčiuopiamų rezultatų neturi. Tad teigia galintys pasakyti tik tai, jog dantis gali skaudėti ir be jokios ezoterikos – ypač dėl prastos burnos higienos ir piktnaudžiavimo angliavandeniais.
Fiziognomika, arba veidotyra, vis dar nelaikoma tikru mokslu, nors pastaraisiais šimtmečiais ja domėjosi daugybė garsiausių žmonijos protų. Todėl nekorektiška būtų tvirtinti, kad godumas yra išskirtinis žmonių, turinčių mažus ir retus dantis, bruožas arba kad dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opa pasireiškia krūminių dantų ėduonimi. Net ir veidotyrininkai sako tegalintys patarti tinkamai prižiūrėti dantis, dukart per metus lankytis pas odontologą ir rūpintis viso organizmo sveikata.