- Tarkime įvyko avarija ir žmogus patyrė burnos traumą. Kokie požymiai rodo, jog jam reikalinga kreiptis į medikus?
- Į medikus būtina kreiptis, jeigu jaučiamas skausmas pažeidimo srityje, išryškėja hematomos, sutriko tokios funkcijos kaip – rega, uoslė, kramtymas, kalba, okliuzija, sumažėjo išsižiojimas, atsirado kaulinė deformacija – pakito veido forma, atsirado neįprastas kaulų paslankumas. Svarbiausia įvykus traumai – nusiraminti ir nepanikuoti, labai gerai apžiūrėti burnos ertmę.
- Į kokios srities gydytoją reikia kreiptis įvykus traumai?
- Jei traumos metu pažeidžiami tik dantys – reikia kreiptis į gydytoją odontologą, o įvykus rimtesnėms veido kaulų ir burnos traumoms – į gydytoją odontologą, burnos, veido ir žandikaulių chirurgą.
- Kokie tyrimai atliekami patyrus burnos traumą?
- Gydytojas odontologas ar gydytojas odontologas – chirurgas atlieka ekstraoralinę ir intraoralinę apžiūrą. Pirmiausiai įvertinama viso organizmo reakcija į traumą, gyvybinės funkcijos ir tik po to vertinami vietiniai sužeidimo simptomai. Po to kruopščiai atliekama palpacija, ištiriami visi veido kaulai. Atliekama perkusija – ji svarbiausia dantų traumų diagnostikoje, pulpos jautrumo testas. Atliekamas neurologinis ištyrimas, radiologinis ir magnetinio branduolinio rezonanso tyrimai. Tik kruopščiai atlikus visus tyrimus, gydytojas gali pasakyti tolimesnę gydymo eigą.
- Kodėl esant skirtingiems burnos pažeidimams būtina kreiptis į skirtingų specializacijų gydytojus?
- Labai svarbu, kad būtų atlikti tinkami tyrimai, vertinant pažeidimą ir jo mastą. Neatlikus tyrimų laiku ir nepradėjus gydymo – pažeidimai gali būti nepagydomi. Atlikus netikslius tyrimus arba ne visus tyrimus – gali būti parinktas netikslus gydymas. Kaip minėjau, patyrę medikai atliks visą eilę tyrimų pažeidimų mąstui įvertinti. Čia, norėčiau akcentuoti, ypač svarbi yra gydytojo patirtis, bei aparatūra, kuri leidžia atlikti kuo tikslesnius paciento būklės vertinimus. Jau nekalbant apie gydymo galimybių įvertinimą.
- Taigi koks gydymas gali būti taikomas esant burnos pažeidimams?
- Gydymo specifika priklauso nuo patirtos traumos, sužalojimo laipsnio ir paciento amžiaus:
Daliniams nuolatinių dantų išnirimams taikoma imobilizavimo sistema, kurios tikslas – prilaikyti sužalotus dantis ir aplinkinius audinius. Esant tokiai situacijai, taikomas endodontinis gydymas, dantis išimamas iš sukandimo, jog gautų kuo mažiau krūvio. Išnirę pieniniai dantys dažniausiai šalinami arba paliekami stebėjimui.
Visiško danties išnirimo atveju taikoma neatidėliotina pagalba, kuri susideda iš dviejų etapų:
Danties reimplantavimo. Juo greičiau dantis reimplantuojamas, juo geresnių rezultatų pasiekiama. Jei dantis buvo sausas mažiau nei valandą arba palankioje terpėje (piene, fiziologiniame tirpale ir kt.) iki 3 – 4 valandų, galima tikėtis gerų rezultatų. Jei dantis buvo sausas daugiau negu valandą, beveik neįmanoma, kad likusios ant šaknies apydančio ląstelės išliks gyvos – todėl reimplantavimas gali sukelti komplikacijų ir gijimo rezultatai bus blogesni.
Imobilizavimo. Reimplantavus dantį, uždedamas pusiau standus įtvaras, kuris leistų dančiui atlikti mažus fiziologinius judesius.
Danties įkalimo (įmušimo) atvejais:
Pieninių dantų gydymui yra du būdai. Dažniausiai dantis nejudinamas, kol jis pats prasikals. Tačiau jeigu ro-gramoje, pastebima, jog įkaltas pieninis dantis siekia nuolatinio danties užuomazgą, dantį tuoj pat reikia šalinti, norint išvengti komplikacijų.
Pastoviųjų dantų įkalimo atvejais galimi keli gydymo variantai:
Nieko nedaroma, laukiama kol dantis pats prasikals.
Atliekamas chirurginis danties vainiko atidengimas.
Atliekamas ortodontinis danties ištraukimas iš įkaltos alveolės.
Atliekamas chirurginis danties atstatymas.
Apatinio žandikaulio lūžių atveju, gydant konservatyviai (įtvarais), būtina gera burnos ertmės, prieangio ir dantų higiena. Dantys valomi šepetėliu ir pasta, skalaujama antiseptikais. Nuolat reikia tikrinti tarpžandikaulinės fiksacijos stabilumą ir ligatūrų tvirtumą, esant reikalui – juos koreguoti. Esant lūžiams be dislokacijos, įtvarai ir tarpžandikaulinė fiksacija laikomi 4 sav., esant dislokuotiems lūžiams, kai tarp lūžgalių yra tarpas, - iki 6 – 7 sav.
Viršutinio žandikaulio lūžių atveju, gydant stengiamasi išvengti intrakranialinių, oftalmologinių ir rinologinių komplikacijų. Taikomas konservatyvus gydymas – antdantiniais vieliniais įtvarais ir chirurginis – kraniomaksiliarine fiksacija.
Skruostikaulio lūžių be dislokacijos atvejais taikomas konservatyvus gydymas – pirmąsias pora dienų dedamas šalčio kompresas, ribojamas žiojimasis, patartina ramybė, minkštas maistas, gydytojo kontrolė po 2 sav., kai praeina patinimas ir edemos. Chirurginis gydymas taikomas tais atvejais, kai ribotas išsižiojimas, blokuojami apatinio žandikaulio judesiai, yra veido deformacija ar akies funkcijos sutrikimas bei odos jutimo sutrikimai (nutirpsta paakinio nervo inervuojama zona (viršutiniai dantys, nosies sparnelis, paakinė skruosto sritis).