Saugo skiepai
Keliaujant į kitus kraštus, pirmiausia derėtų išsiaiškinti, kokiomis užkrečiamosiomis ligomis juose yra rizika užsikrėsti. Šalyse, kur prastos sanitarinės ir higienos sąlygos, itin svarbu laikytis asmens higienos, pasirinkti saugų maistą, geriamąjį vandenį, tačiau nuo kai kurių ligų apsaugoti gali tik skiepai.
Nelygu šalis, į kurią vykstama, skiepai gali būti privalomi arba rekomenduojami. Rekomendacijas keliautojams kasmet išleidžia Pasaulio sveikatos organizacija.
„Keliaudami į kitas šalis žmonės dažniausiai skiepijasi nuo hepatito A ir B, difterijos, stabligės, poliomielito, geltonojo drugio, meningokokinės infekcijos, – teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Skiepų kabineto gydytoja Jolanta Dieninienė. – Dauguma skiepų yra rekomenduojamojo pobūdžio, bet yra ir privalomųjų. Vykstant į Centrinę Afriką, Pietų Ameriką būtina pasiskiepyti nuo geltonojo drugio.“
Minėtų regionų šalys reikalauja, kad turistai turėtų tarptautinius skiepų pasus su informacija apie galiojantį skiepą nuo minėtos ligos.
Priklauso nuo sąlygų
Rekomenduojamų skiepų paskirtis – apsaugoti nuo infekcinių ligų, gresiančių šalyje, į kurią planuoja žmogus vykti.
Kiekvienu konkrečiu atveju medikai pataria, kokio skiepo reikia. Nuo kokių ligų rekomenduojama pasiskiepyti, priklauso ne tik nuo šalies, į kurią žmogus vyks, bet ir nuo to, ką jis ten veiks, kiek laiko truks kelionė, kokiomis sąlygomis gyvens.
„Atsižvelgiant į minėtus dalykus galbūt nebūtina skiepytis nuo visų ligų, nuo kurių rekomenduojama važiuojant į tą šalį. Jei žmogus vyksta, pavyzdžiui, dviem savaitėms pailsėti geromis sąlygomis, galbūt pakanka skiepų nuo dažniausiai ten pasitaikančių ligų. Arba jei žmogus išvyksta tik kelioms dienoms į konferenciją ir bus tik uždarose patalpose, jam reikia skiepytis minimaliai“, – aiškina ULAC Skiepų kabineto gydytoja Jolanta Dieninienė.
Vienos labiausiai paplitusių tarp keliautojų užkrečiamųjų ligų, kurių galima išvengti paprasčiausiai pasiskiepijus, yra hepatitas A ir hepatitas B. Virusinio hepatito A skiepas rekomenduojamas vykstant į daugumą šalių: Egiptą, Tunisą, Graikiją, Alžyrą, Turkiją, Maroką, beveik visas Afrikos, Pietų Amerikos šalis, Meksiką, daugumą Azijos šalių, Rusiją, Ukrainą, Bulgariją.
Virusinio hepatito B vakcina pravers daugumoje Vidurinių Rytų šalių (Turkijoje, Izraelyje, Jordanijoje, JAE ir kt.), Afrikoje (Egipte, Tunise, Maroke, Kenijoje, PAR ir kt.), Pietų ir Centrinėje Amerikoje (Brazilijoje, Čilėje, Meksikoje), daugumoje Azijos šalių (Indijoje, Kinijoje, Šri Lankoje, Honkonge, Tailande), Pietų ir Vakarų Ramiojo vandenyno salų teritorijose. Detalesnę informaciją galima rasti ULAC interneto svetainėje www.ulac.lt.
Formuojasi imunitetas
ULAC specialistai pataria į sveikatos priežiūros įstaigas dėl skiepų kreiptis likus 4–6 savaitėms iki kelionės, nes imunitetui susiformuoti pasiskiepijus reikalingas tam tikras laikotarpis. Tačiau jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes kai kurių skiepų nebūtina daryti iš anksto.
Paprastai įgauti imunitetui nuo vienos ligos reikia vieno skiepo, tačiau yra ligų, nuo kurių imunitetas susiformuoja tik skiepijant kursais. Pavyzdžiui, kas dešimt metų reikia skiepytis nuo difterijos ir stabligės. Kai kurios vakcinos yra kompleksinės, todėl vienu skiepu galima pasiskiepyti nuo kelių ligų.
Skiepytis negalima sergant ūmiomis ligomis, karščiuojant. Po organų transplantacijų nebaigus imunosupresinio gydymo. Jei keliauja vaikai, reikėtų įsitikinti, kad jie paskiepyti pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.