Tačiau nusiminti neverta. Vaiskiu žalumu išsidabinusios pievos ne tik lepina mūsų akis, bet ir geba gydyti mūsų organizmą. Į žolių sudėtį įeina didelis kiekis žmogui reikalingų medžiagų. Alkoloidai, glikozidai, saponinai, eteriniai aliejai, rauginės medžiagos, organinės rūgštys, mineralinės medžiagos, vitaminai – augalų sudėtinės medžiagos, kurios būtinos žmogaus organizmo normaliai veiklai palaikyti.
Besidomintys liaudies medicina žino, kad pavasarį prasideda vaistinių augalų rinkimo visiems metams laikotarpis. Ką reikia žinoti?
Pumpurai renkami anksti pavasarį, pradėjus brinkti, bet neišsisklaidę, kai juose daugiausia aktyvių medžiagų. Žievė lupama anksti pavasarį, kol neišsprogę pumpurai. Žievę galima lupti ir pumpurus skinti tik miško kirtimuose, kad nesužaloti medžių. Šaknys ir šakniastiebiai kasami anksti pavasarį ar rudenį.
Lapai renkami saulėtą dieną, rasai nudžiūvus. Žolė renkama pilnai užaugusi bei pasiekusi žydėjimo fazę. Vienmečių augalų saulėtą dieną pjaunamas visas stiebelis, daugiamečių - žydinti viršūnėlė su lapais. Žiedai skinami žydėjimo pradžioje, kai būna visiškai susiformavę. Vaisiai renkami visiškai prinokę.
Džiovinami augalai paskleidus plonu sluoksniu gerai vėdinamoje, apsaugotoje nuo saulės spindulių patalpoje. Išdžiovinta vaistažolių žaliava pakuojama į maišelius, dėžutes, stiklainius. Laikoma sausoje saulės neapšviestoje vietoje.
Kokius vaistinius augalus rinkti pavasarį?
Ąžuolo, kaip vaistinio augalo, savybės aprašytos Hipokrato, Dioskorido senuosiuose žolynuose. Vaistams naudojama žievė ir gilės. Žievė lupama nuo plonų šakų, tam, kad augalui nepakenktume, anksti pavasarį, kol lapai neišsiskleidę. Joje yra 10- 20 procentų rauginių medžiagų, rūgščių, pektino, cukraus, dervų.
Didelis kiekis raugų duoda ąžuolo žievei sutraukiančias, priešuždegimines, antiseptines savybes. Todėl nuoviru sėkmingai gydomos burnos gleivinės ligos, dantenų, ryklės, gomurio uždegimai. Nuoviro kompresais gydomi nudegimai, nušalimai, šunvotės, egzemos, nes rauginės medžiagos sulaiko mikroorganizmų vystymąsi. Sterilizuotais ąžuolo žievės milteliais barstomos pragulos, naudojama nuo kojų prakaitavimo.
Pušų pumpurai renkami anksti pavasarį, dar neišsikleidę. Renkami nuo medžių, ne jaunesnių negu dešimt metų. Pumpuruose yra 1,5 procento eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, sakų, fitoncidų, vitaminų C ir K. Pušų pumpurų preparatai dezinfekuoja, slopina uždegimus, padeda atsikosėti, tinka inhaliacijoms bei viršutiniams kvėpavimo takams dezinfekuoti. Pasižymi priešuždegiminiu ir antiseptiniu veikimu. Pumpurų nuoviras geriamas , kai kamuoja bronchitas, reumatas, bronchinė astma. Garai įkvepiami nuo kosulio.
Beržas - vaistams vartojami pumpurai ir lapai. Pumpurai renkami dar neišsiskleidę, o lapai-skinami gegužės mėnesį. Liaudies medicinoje arbatos, nuovirai, spiritinės ištraukos vartojami skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti, nuo aterosklerozės, širdies ligų, peršalimo negalavimams lengvinti. Pumpurų nuoviru plaunama galva.
Jame esantis degutas naikina pleiskanas, stiprina plaukų šaknis. Rusiška pirtis neįsivaizduojama be beržinės vantos. Vanojantis iš vantos išsiskiria degutas, eterinis aliejus, kurie dezinfekuoja odą, suaktyvina kraujo apytaką. Beržo sula geriama kaip vitaminų ir energijos eliksyras.
Kiaulpienė - karalienė tarp pavasarinių žolių. Prie pavasarinės avitaminozės, nėra naudingesnio augalo, kaip kiaulpienė. Lapuose esantis karotinas atstato gerą regėjimą, odos ir gleivinių sveikatą. Vitaminas C saugo organizmą nuo infekcijų ir senėjimo.
Vitaminas P padeda įsisavinti askorbo rūgštį ir reguliuoja nervų sistemos veiklą. Geležis gerina kraujo sudėtį. Varis raminana nervus. Maisto skaidulinė medžiaga inulinas mažina kenksmingojo cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoja žarnyno mikrofloros sudėtį, šalina iš organizmo toksinus ir kenksmingas medžiagas. Inulinas labai naudingas sergantiems cukriniu diabetu, nes ši medžiaga reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.
Tik ką pasirodžiusias jaunas kiaulpienes reikia rinkti ir aktyviai naudoti maistui. Kad nebūtų karčios, pamirkyti 15 minučių sūriame vandenyje. Gausiai skaninti salotas, dėti į sriubas, kepti omletus.
Kiaulpienės sesutė - dilgėlė. Ji turtinga riebalais, baltymais, cukrumi, mineralinėmis medžiagomis kaliu, natriu, geležimi, siera, chloru, vitaminais C, B, K, karotinu, chlorofilu. Jau mūsų seneliai, suprasdami dilgėlių naudą, dilgėlėmis šėrė karves, lesino vištas, gardino, nusiplikę karštu vandeniu, savo maistą. O taipogi, gydė artritą, podagrą, egzemą, ausų-nosies-gerklės ligas.
Motulė gamta mums po kojomis meta didelį šviežios žalumos turtą. Nereikia nei sėti, nei laistyti . Tik reikia skinti ir valgyti. Dėl to salotos iš pienių, dilgėlių,ir kitų naudingų ir maistingų pievų augalų, mus turi maloninti skurdžiomis vitaminais pavasario dienomis. Salotas galima skaninti petražolėmis, svogūnlaiškiais, krapais, kapotais riešutais, pridėti kietai virtų ir susmulkintų kiaušinių, užpilti aliejumi. Skanaus ir į sveikatą!