Kiti, atvirkščiai, mano, kad deivės - visų laikų grožio etalonai, kurios perteikdavo tobuliausias moterų išvaizdos ir būdo savybes. Treti duoda raką nukirsti, kad deivės - tai antgamtiškų galių turinčios moterys, kurios kaip ir mirtingosios gražuolės neišsiversdavo be kosmetikos.
Graikų mituose ir legendose minima, kad deivės kaip savo dieviškumą saugojo grožio eliksyrų receptus, mat juos sužinojusios ir išbandžiusios mirtingosios moterys prilygtų deivėms ne tik grožiu, tačiau ir manieromis, tad galėtų suvilioti bet kurį Olimpo „karalaitį“.
Legendos byloja, kad Graikų deivės puoselėdavo savo porcelianinę odą, plaukus, lūpas, rankas ir tam naudojo įvairius aliejus, perlų dulkes, medų, citrinos sultis. Taigi, praskleiskime paslapties šydą ir akies krašteliu žvilgtelėkime, ką savo kosmetikos skrynelėse slėpė Olimpo dievaitės.
Apie laikui nepavaldžius natūralius deivių grožio receptus pasakoja natūralios kosmetikos ekspertė, UAB „Elais“ direktorė Rūta Monkevičiūtė.
„Pradėjusi dirbti deivės Elaisos vardu pavadintoje natūralios kosmetikos kompanijoje, domėjausi deivių grožio ritualais, kurie mokslo ir technologijų pagalba atkurti kompanijos kosmetikoje. Pasirodo, deivės buvo be galo gudrios ir gebėjo išnaudoti visas gamtos teikiamas dovanas savo grožiui ir jaunystei puoselėti. Jos naudojo tik natūralias priemones, kurios padėdavo konservuoti grožį. Jų kosmetikos skrynelėje tarp vėrinių ir Hefaisto nukaltų karūnų visada būdavo natūralių kokoso, argano aliejų, perlų dulkių, medaus, aliejų ir vandens prausiklių, rožių, levandų, verbenų produktų”, - pasakojo R. Monkevičiūtė.
Perlų dulkės
Legendose minimos perlų dulkės, manoma, buvo naudojamos grožio ritualams. Perlai - natūralus organinis produktas, kurio spindinčiomis dulkėmis deivės puošdavo veidus. Perlų dulkės primena natūralią kosmetiką, kuri turi mikroskopinių švytinčių detalių.
Perlų dulkėmis pasipudravusios deivės švytėdavo tarsi apsuptos saulės spindulių, be to, natūralios perlų sudedamosios dalys maitindavo odą bei saugodavo ją nuo žalingo aplinkos poveikio.
Alyvuogių aliejus
Tikima, kad alyvuogių medis pirmiausia pradėjo augti Graikijoje. Jis buvo laikytas šventu, nes teikdavo gyventojams ir maisto, ir pavėsį. Iš jo žievės, vaisių ir lapų gaminta daugelis namų apyvokos daiktų. Vis tik vertingiausia alyvmedžio dovana žmonijai ir dievams laikytas alyvuogių aliejus. Juo deivės tepdavo viso kūno ir veido odą, kad apsaugotų jį nuo saulės poveikio.
Natūralus aliejus greitai įsigerdavo į odą, suteikdavo jai blizgesio, pamaitindavo, taip pat odoje sulaikydavo taip reikalingą vandenį. Aliejumi deivės puoselėjo ir plaukus. Kelis kartus per savaitę atlikdavo ritualus, kurie primena aliejaus kaukes plaukams.
Alyvuogių lapų kremas
Deivės veido odą puoselėdavo ne tik natūraliu alyvuogių aliejumi, tačiau ir alyvuogių lapų ir aliejaus kremu. Sutrinti lapai veido odai suteikdavo drėgmės ir leisdavo greičiau pasisavinti aliejų.
Medus
Medus deivėms atstodavo ir šveitiklį, ir nuplaunamą kremą. Graikų legendose užsimenama apie medaus vonias, kuriose besimaudydamos nimfos ir jaunosios deivės dainuodavo Afroditei. Medus maitina odą, išsaugo jo drėgmę, jis nepakeičiamas, siekiant išlaikyti rankų grožį. Meduje esančios žiedadulkės, tikėta, turi stebuklingų galių. Jos dar vadintos stebuklingomis dulkėmis.
Aliejaus ir vandens prausikliai
Kiekviena šeimininkė žino, kad neįmanoma aliejaus sumaišyti su vandeniu. Tačiau deivėms tai pavykdavo. Taip jos išgaudavo grožio ir jaunystės eliksyrą, kuris saugodavo odą nuo žalingų saulės spindulių, maitindavo odą, tačiau tuo pačiu vis papildydavo vandens atsargomis. “Tai tobula priemonė, kuri iš pirmo žvilgsnio skamba kaip mitas, tačiau jau dabar mokslo ir technologijų dėka pavyksta vandenį sulieti su aliejumi ir atkurti deivių grožio paslaptį”, - teigia specialistė.
Uogos, anglis ir dumbliai
Pasak R. Monkevičiūtės, dekoratyvinės kosmetikos taip pat buvo galima aptikti deivių miegamuosiuose. Lūpas ir skruostus jos rausvindavo uogomis, o antakius, blakstienas - jūros dumbliais. Kaip skaistalus deivės naudodavo žiedadulkes, perlų dulkes. Akis ryškindavo anglimi ar gervuogių sultimis.
Šaltas gėlas vanduo
Odos elastingumą deivės išsaugodavo maudydamosi stingdančiame šaltame vandenyje. Ne veltui Afroditė vaizduojama nuoga jūroje, o Kipre gausu jos vardu pavadintų gėlo vandens vonių.
Senovės graikų kūriniuose gausu aprašymų apie priemones, kuriomis deivės burdavo savo grožį. Vis tik vienintelis šiuo metu patvirtintas deivių grožio receptas - natūralios priemonės, natūrali, ilgai išliekanti kosmetika geriausiai priartina prie deivių grožio paslapčių.