Kodėl padaugėjo odos vėžio atvejų? Ar verta ir kada verta nerimauti dėl odoje esančių apgamų, pigmentinių dėmių? Kaip teisingai pasirinkti ir naudoti apsauginę kosmetiką nuo saulės, kad ji iš tiesų sumažintų grėsmę susirgti onkologinėmis ligomis – į šiuos ir kitus klausimus atsako gydytojas dermatologas Pragiedrulis Velička ir vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Zita Janušauskienė.
- Medikų informacija gąsdinanti: pastaruoju metu melanomos bei kitų odos vėžio formų skaičius padvigubėjo. Palaipsniui sergančiųjų skaičius vis auga. Kodėl?
P. Velička: Tai, kad piktybinės odos ligos dažnėja ir jomis serga vis jaunesni žmonės, daugiausia lemia pasikeitę gyvenimo įpročiai bei sąlygos. Žmonės gauna per didelį ultravioletinių spindulių kiekį, nes lankosi soliariumuose, daugiau keliauja po pasaulį, egzotiškas šalis, kuriose mėgaujasi kaitresne saule. Tačiau juk šiaurės ir pietų pusrutuliuose gyvenančių žmonių oda skiriasi, ji skirtingai reaguoja ir į saulės spindulius.
Tai, kad odos vėžio atvejų užfiksuojama vis daugiau, lemia ir pagerėjusi diagnostika. O ir patys žmonės turi daugiau informacijos apie piktybinius odos navikus. Prieš 50 ar 100 metų žmonės taip pat sirgdavo melanoma, kitomis odos vėžio formomis, bet ne visi tai žinodavo.
- Ar visi, būdami saulėkaitoje, degindamiesi, vienodai rizikuojame sirgti odos vėžiu? Kas sumažina susirgimo riziką?
P. Velička: Daugiau melanomos ir kitų odos vėžio formų yra nustatoma I ir II odos tipo (mėlynakiams, šviesiaplaukiams, raudonplaukiams, strazdanotiems) žmonėms. Kitaip tariant, tiems, kurių oda saulėje raudonuoja ir retai arba iš viso neįdega. Atidžiau saulėkaitoje rekomenduočiau būti ir tiems asmenims, kurių giminaičiams yra nustatyta piktybinių odos navikų. Riziką susirgti melanoma bei kitomis odos vėžio formomis sumažina apsauginė kosmetika nuo saulės.
Z. Janušauskienė: Tyrimais įrodyta, kad kosmetika, apsauganti odą nuo saulės, maksimaliai veiksminga būna tuomet, kai yra naudojama tinkamai, tai yra, kai ja tepamasi mažiausiai 15 minučių prieš einant į lauką (būtina, kad kremas įsigertų į odą, maždaug per tiek laiko pradeda veikti apsauginės medžiagos).
Už apsaugą nuo žalingų saulės spindulių poveikio „atsakingi“ kosmetikos priemonių sudėtyje esantys specialūs filtrai. Jų būna dviejų rūšių: fizinių ir cheminių. Pirmieji atspindi saulės šviesą ir ją išsklaido, yra kur kas stabilesni ir atsparesni išorės veiksniams, praktiškai nesukelia jokių odos reakcijų. Cheminiai filtrai saulės spindulius sugeria. Jie mažiau atsparūs aplinkai, gali tapti alerginių odos reakcijų priežastimi. Tokie filtrai apsauginių kremų nuo saulės gamyboje paskutiniu metu naudojami vis rečiau, tačiau kartais dar pasitaiko. Dėl to renkantis priemonę labai svarbu atidžiai perskaityti etiketės informaciją. Geriausia, jei kosmetikos priemonės sudėtyje yra fotostabilių filtrų. Pastarieji apsaugo odą ne tik nuo nudegimo, bet ir nuo UVA bei UVB spindulių, fotosenėjimo. Veikiama saulės energijos šių filtrų apsauga nemažėja.
Svarbu ir tai, kad būtų įtrinamas pakankamas kosmetikos kiekis: pagal tarptautines rekomendacijas, nuo saulės odą apsaugančio kremo kiekis turėtų būti 2 mg/cm2, taigi, norint ištepti visą kūną vidutinio sudėjimo žmogui, reikėtų apie 30 ml kremo. Neteisingai dozuojant kosmetikos priemonę, jos efektyvumas siekia vos 20-40 procentų.
- Ar verta nerimauti dėl odoje esančių pigmentiniai darinių, apgamų? Ar jie gali suvėžėti?
Z. Janušauskienė: Kiekvieną vasarą vis daugiau žmonių, kreipdamiesi patarimo ar priemonių, kurios efektyviai apsaugotų odą nuo saulės, klausia, kuo būtų galima apsaugoti apgamus ir pigmentines dėmes – ar jiems tinka ta pati kosmetika. Pastarųjų odos darinių apsaugai rekomenduojami specialūs pleistriukai, pieštukai, kuriais būtina patepti jų paviršių.
Kai kurie klientai nerimauja dėl pigmentinių dėmių odoje pagausėjimo, pakitusių apgamų. Pastariesiems visada rekomenduojame apsilankyti pas gydytoją specialistą, atlikti išsamius tyrimus.
P. Velička: Kiekvieno iš mūsų odoje galima aptikti bent po kelis įvairaus dydžio bei atspalvio apgamus, pigmentines dėmes. Dauguma jų – visiškai nepavojingi, tačiau kai kurie apgamai ar dėmės būna atipiniai (pakitę) ir iš jų gali išsivystyti agresyviausia odos vėžio forma – melanoma. Odoje esančius pigmentinius darinius reikėtų vertinti pagal šiuos kelis parametrus: asimetriją, kraštų nelygumą, spalvos pokyčius, dydį.
Jei pigmentiniai odos dariniai kinta pagal šiuos parametrus, jei jie pradeda niežėti, šlapiuoti ar kraujuoti, būtina kreiptis į gydytoją dermatologą. Trumpiau tariant, apsilankyti pas gydytoją patartina visais atvejais, kai tik kyla kokių nors abejonių.
Saulės vengti rekomenduojama žmonėms, sergantiems odos liga baltme, kadangi jų odoje nėra melanino – pigmento, saugančio nuo saulės. Atsargiai saulės voniomis derėtų lepintis ir sergantiems žvyneline. Nors kai kurie pacientai pastebi, kad saulės spinduliai sumažina ligos pakenktų odos darinių kosmetinį defektą, kitaip tariant, oda dėl įdegio tampa rusvesnė, tolygesnės spalvos.
Apdairiai degintis patarčiau ir tiems žmonėms, kuriuos vargina jaunatviniai spuogai. Dauguma jų su nekantrumu laukia saulės, nes po deginimosi spuogų pūlingos viršūnės subliūkšta, bendrame įdegusios odos fone pastarieji ne taip krenta į akis. Visiems savo pacientams sakau: kad saulės procedūros atneštų laukiamų rezultatų, būtinas saikas.