Rankų oda yra ypač plona, ji turi itin mažai riebalinio sluoksnio audinių. Delnų paviršių dengianti hidrolipidinė plėvelė neturi riebalinių liaukų, todėl nėra ir natūralios apsaugos nuo šalčio. Klinikos „Grožio chirurgija“ gydytoja dermatologė Natalija Jasaitienė teigia, kad rankų oda turi 4-5 kartus mažiau vandens, negu kiti kūno odos lopinėliai. Todėl šaltuoju metų laiku rankų oda ypač dažnai išsausėja, šerpetoja ar parausta, ji reikalauja papildomo drėkinimo bei maitinimo.
Namuose esančios priemonės gali padėti rankų odai
Rankos yra viena iš geriausiai matomų kūno vietų, jos ne tik reprezentuoja žmogų, su jomis atliekame daugybę svarbių funkcijų: paglostome vaiką, apkabiname artimą žmogų, ruošiame maistą, spaudžiame vadovo ranką. Išsausėjusios ir sudirgusios rankos sukelia ne tik perštėjimą, bet ir diskomfortą. Gydytoja dermatologė N. Jasaitienė tvirtina, kad rankų priežiūra nereikalauja didelių lėšų, tam gali padėti ir namuose esantys produktai.
„Namuose galima pasilepinti naminiais pilingais, rankų odai ypač naudingi kavos tirščiai. Patariama rankų odą švelniai įtrinti kavos tirščiais ir po procedūros patepti aliejais. Taip pat rekomenduojama kiekvieną dieną po 15 minučių rankas atgaivinti vonelėje su alyvuogių aliejumi“, - pasakoja N. Jasaitienė.
Gydytoja pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį į savo rankų būklę atliekant kasdieninius darbus. „Valant namus ir naudojant chemines priemones svarbu nepamiršti mūvėti guminių pirštinių. Po kiekvieno sąlyčio su vandeniu, būtina gerai nusausinti rankų odą, nepatariama naudoti elektrinių džiovintuvų, geriausia priemonė tam – servetėlės. Taip pat po rankų plovimo reikėtų tepti rankas kremu, kuris padeda sulaikyti vandenį viršutiniame odos sluoksnyje - epidermyje. Kuomet ruošiamasi išeiti į lauką, valandą prieš patariama rankas patepti stipriu maitinamuoju kremu. Norint rankų odą pastiprinti iš vidaus, ypač naudingi A, D, E vitaminai bei žuvų taukai“, - rekomenduoja N. Jasaitienė.
Ką daryti, kai rankų oda susirūpinama per vėlai?
Išskiriamos tam tikros žmonių grupės, kurios dėl lėtinių ligų ar amžiaus rodiklių ypač daug dėmesio turėtų skirti rankų priežiūrai žiemos metu. „Žmonės, sergantys atopiniu dermatitu, žvyneline, rankų egzema privalo daug dėmesio skirti savo rankų odai, nes šių ligų požymiai ypač suintensyvėja šaltuoju metų laiku. Sulaukus 45-50 metų, prarandamas odos elastingumas, tad reikalingas papildomas odos maitinimas bei drėkinimas. Moterų imunitetas ypač susilpnėja nėštumo periodu, tad svarbu tinkamai pasirūpinti savo rankomis“, - teigia gydytoja dermatologė.
Kuomet rankos ima skilinėti, atsiranda bėrimai ir kraujosruvos, verta gerokai sunerimti. Jeigu minėtieji požymiai nedingsta per 2-3 savaites, rekomenduojama ieškoti geresnės pagalbos ir kreiptis į gydytojus. Tik gydytojai dermatologai gali tinkamai įvertinti rankų odos pažeidimus ir pasiūlyti efektyviausius gydymo būdus. Būna ir tokių situacijų, kuomet pacientai jau nebegali išsiversti be vaistų.